Apie buitinės technikos (ne)veikimus ir aguoninį pyragą

Užpykau ant savo plaktuvo. Taip užpykau, kad kilo noras praverti virtuvės langą ir tėkšti jį ant vietomis jau pažaliavusios pavasarinės žolės. Pasakiau jam porą ne itin gražių rusiškų žodelių.. o po to pamąsčiau, kad kiaušinių baltimų nenoriu plakti rankomis. Ne tie laikai, ne ta kantrybė. Teko aguonas susmulkinti rankiniu būdu, bet tai lengviau, nei kiaušinių baltymus su rankiniu plaktuvu plakti.
Pastaruoju metu labai pykstu ant namuos esančios buitinės technikos. Siurblys kriokia, nors po kapitalinio jo vidurių maudymo bent jau siurbti pradėjo.. bet tas jo skleidžiamas garsas taip žaloja mano ausų būgnelius, kad net pykinti nuo piktumo pradeda, stengiantis susiurbti kačių kailio draikanas nuo vienintelio kilimo namuose. Dabar dar mano minėtas plaktuvas pradėjo atsisakinėti padoriai atlikinėti tam tikras jam priklausančias funkcijas. O mudu taip gražiai dragavo 3 metus. Su jo pimtaku išgyvenau bevei 9 metus.. tiek gražių prisiminimų su juo buvo susiję: pirmoji (ir iš karto vykusi) sufle, pirmieji šokoladiniai tortai, pirmosios pertrintos sriubos (taip viskas prasidėjo nuo sufle...)... O šis funkcijų kratinys pradėjo ožiuotis jau po 3 metų!!!! Kad jį kur Gertrūdytė!!!
Fotoaparatas irgi manęs nebedžiugina. Žiūriu į su juo padarytas nuotraukas ir esu nepatenkinta. Muilinė yra muilinė. Niekada neišgausiu su turimu fotoaparatu tokios kokybės, kokios norėčiau. Bet už tai bent jau dirba mano mažiukas, nesiožiuoja. Kitaip nei mūsų kompiuteris. Nėra ko iš jo tikėtis: Veteranas.. bet kai elementariai net naršyti ar rašyti nebeišeina... na, tai ir vėl sakau populiarų rusišką žodelį. Va, todėl sėdžiu ir rašau dienoraščio įrašą ant laguoto popieriaus (o po to savomintis perrašinįju į kompiuterį). Kiekvieną dieną viliuosi, kad mano vyras nepamirš parnešti savo darbinio kompiuterio namo. Iki tol aš klausausi paukščiukų čiulbėjimo bei automobilių ūžimo. Negaliu mokytis vokiečių kalbos, negaliu naršyti internete, negaliu klausytis muzikos, negaliu rašyti nei dienoraščio įrašų, nei laiškų... Mobilusis internetas? Ką jau ten.. mano telefonas irgi su lipnia juostele apvyniotas po netikėto (tikrai) kritimo nuo kėdės. Atimkit dar man orkaitę bei šaldytuvą, priverskit rankom visus skalbinius išsiskalbt ir aš visai pasijusius sugrįžus į viduramžius...
Bet saulė šviečia, paukštukai čiulba, katės savo kailio metimo rekordus sumušinėja, gavau antikvarinį molinį ąsotėlį stipriajai ir penkis molinius stikliukus. Gražu. Bet kažkaip nelinksma. Pyragas turėtų pralinksminti: smagu, kai aguonos į tarpudančius lenda.

Aguoninis pyragas

Reikės:
230g aguonų
8 valgomųjų šaukštų medaus
6 kiaušinių
0,5 puodelio razinų
0,5 puodelio graikinių riešutų (naudojau migdolus)
60g sviesto
0,5 citrinos žievelės
1 arbatinis šaukštelis vanilės ekstrakto
žiupsnelis druskos
kakavos papuošimui

Supilkite aguonas į puodą, užpilkite vandeniu ir užkaiskite virti. Kartais pamaišykite ir leiskite užvirti. Užvirus virinkite apie 30minučių, kol vanduo išgaruos. Nepamirškite vis pamaišyti aguonų! Išvirusias aguonas nuvarvinkite ir suverskite į virtuvinį smulkintuvą kartu su 4 valgomaisiais šaukštais medaus ir viską gerai sumalkite. Užplikykite razinas verdančiu vandeniu ir palaikykite apie 5 minutes. Susismulkinkite riešutus. Į sumaltas aguonas suverskite nusausintas razinas bei susmulkintus riešutus ir gerai išmaišykite.
Dubenyje sumaišykite likusį medų su sviestu iki vientisos masės. Į sviesto masę suverskite po vieną kiaušinio trynius. Supilkite vanilės ekstraktą bei citrinos ževelę ir gerai dar kartą išmaišykite. Sviesto bei kiaušinių plakinį sumaišykite su aguonų mase. Viską gerai išmaišykite. Kiaušinių baltymus su žiupsneliu druskos išplakite iki standžių putų. Išplaktus baltymus pamažu sudėkite į aguonų masę. Tik nepermaišykite tešlos, kitaip pyragas sukris! Į apvalios atsegamos torto kepimo formos dugną įtieskite riebalais pateptą kepimo popierių, supilkite paruoštą tešlą ir kepkite 180 C karštumo orkaitėje apie valandą. Atvėsusi, jei tik norite, apibarstykite kakava (man ir be jos buvo labai skanu).

Šio nuostabaus, drėgno aguoninio pyrago receptą radau pas Voriuką Tinkle.

Apie gerą vyną gražiame viežbutyje

Pilki ilgaauliai batai, juodos kelnės, šilkinė rožinė palaidinė, kūno spalvos dirželis, stambi grandinėlė, pakabukas raktas, apyrankė dygliukai, laikrodis, balti keramikiniai auskarai.

Sumirksi ir daugiau nei savaitės lyg nebūtų buvę. Iš pradžių pajutus tokią greitą laiko tėkmę pasidaro baisu. Bet dabar kulversčiais lekiantis laikas jau tapo įprastas.
Va, daugiau nei prieš savaitę, kol manęs ligos dar visiškai į patalus nebuvo paguldę, mudu su mano vyru keliavome į Mineralinių Vandenų organizuotą vynų mugę, vykusią Daugirdo viežbutyje. Mes paprastai nevaikštome į panašius renginius, bet nusprendėm, kad esam pakankamai "dideli", kad išdrįstume eiti degustuoti vynų. Atvirai pasakius, net nežinojom ko tikėtis, todėl ėjome truputį besibaimindami, kad pateksime į renginį, kur tapsime tikromis baltomis varnomis, bet... patekome į ne tokį formalų renginį kaip tikėjomės. Tai leido kur kas labiau atipalaiduoti, bet ir kartu šiek tiek nuvylė.
Vakaras buvo maloniai šiltas (kur kas šiltesnis net gi nei tikėjomės), todėl atvykę į renginį pirmiausia atsigaivinom, ragaudami Mojito kokteiliukus, paruoštais su žaliuoju imbieriniu Stone's Original vynu. Niekada nebūčiau pagalvojus ar net pabandžius į Mojito kokteilį pilti imbierinį vyną vietoj romo, bet tai buvo kur kas skaniau bei gaiviau nei tradicinis variantas. Na, o po to nedrąsiai ėjome ragauti vyno. Deja, galiu tvirtinti, kad tikėjausi daugiau informacijos išgirsti apie ragaujamus vynus iš juos pilstančių asmenų, bet tik vos keli kažką bandė pasakoti apie vyną. Kiti tiesiog pylė negailėdami ir maloniai šypsojosi. Bet ayj tiek jau to, mes dviese aptarėm mums patikusius ir ne vynus, užkąsdami tikrai nuostabiais skanėstukais. Labai apsidžiaugiau pamačius pateiktas užkandžiams sraiges, nes nebuvau jų valgius 5 metus. Mano vyras suvalgęs vieną sraigutę pasiraukė, na, o aš būčiau, kad ir visas raguotąsias česnakiniam padaže suvalgius (teko valdytis :). Ir taip keliavom nuo vieno stalo lig kito, tai gurkšnoidami vyną, tai kramsnodami Džiugo sūrį ar MonAmi kepyklėlės duoniukus..
Visiškais vynų faforitais tą vakarą tapo ryslingo tipo vynai: Lizard Riesling Mosel QbA ir Selbach Riesling Kabinett (Fish) Mosel QmP. Nežinau, gal kad mums priminė Drezdeną ir gaivų ryslingą, gertą šioje meile persisunkusioje kelionėje. Gal. Bet tai tikrai puikus vynas. Asmeniškai iš raudonųjų vynų man labiausiai patinka PAR vynai, todėl (nors buvo jau žinomas) Tall Hourse Shiraz Western Cape WO labiausiai pamalonino mano gomurį. Taip pat skaniai "susidegustavo" ir rausvasis Chateau de Fesles Rose d'Anjou AC vynas, kurį būtų malonu pagurkšnoti draugų kompanijoje šiltą vasaros vakarą. Žinoma, aš dar taip pat įsitikinau, kad nemėgstu nei šampano, nei putojančio vyno.. galiu jo taurę pakelti švenčių proga, bet pasaulyje yra kur kas skanesnių dalykų nei burbuliukai krištolo taurėje.. arba, didelė galimybė, aš dar neradauman patinkančios putojančio vyno rūšies.
Vienintelis iš ties didelis šio renginio trūkumas buvo tas, kad nebo kur prisėsti ir pailsinti po darbo savaitės pavargusių kojų. Prastovėjus daugiau nei porą valandų ir vyno ragavimas gali pasirodyti ne toks jau linksmas užsiėmimas. Bet už tai kaip buvo smagu namie prisėsti ir toliau aptarinėti išragautus vynus, sudarinėjant must have (drink) sąrašus.
Šiaip ar taip renginys vertas dėmesio. Tikrai smagu, kad aptikau jo nuorodą Braškės su pipirais dienoraštyje, kurio ir autorę sutikau, pasisveikinau, bet supratau, kad žinomi dienoraštininkai jau įpratę būti atpažinti, ir įtikinau savo vyrą sudalyvauti šioje vyno šventėje. O ar eisim į kitus panašius renginius? Žinoma. Tik gal dar ir draugus į kompaniją pasikviesim kartu, kad vakaras stoviniuojan ir ragaujant puikius vynus neprailgtų.

Keli butelaičiai vyno, parsinešti namo, kad papildytų mūsų vis išsenkančią vynų "kolekciją"



Apie pasikeitimus

Šią savaitę suspažinau su vienu labai įdomiu žmogumi. Žmogus kaip žmogus. Visi mes turime savo keistenybių (Pvz. aš turiu bjaurų įprotį valgyti tik su vienu įrankiu, o kai reikia ką ant šakutės pastūmėti, tai į pagalbą man ateina mano pirštas. :}), bet šio žmogaus išskirtinumas yra tame, kad jis nuo šio pirmadienio nusprendė nevalgyti nieko augalinio. Jo mytybos pokyčių prasmė turi glūdėti proteste prieš paplitusią madą būti vegetarais, veganai ar net visiškais žaliavalgiais. Iš pradžių tai skambėjo juokingai, o po to privertė susimąsyti, kad vis dėlto šiame reikale yra prasmės. Nuo vieno kraštutinumo iki kito: jei žmonės gali atsisakyti gyvulinės kilmės ar net termiškai apdorotų produktų, tai kodėl kiti negali būti vien tik gyvulinės kilmės produktų valgytojai? Nežinau kiek tai gali daryti įtakos sveikatai (manau, kad bet kokie kraštutinumai žmogaus mityboje yra nesveiki), bet parodyti reikalo kvailumą pulti nuo vienos mitybos mados iki kitos yra gana įdomus iššūkis. Sėdėjau, žiūrėjau į priešais mane sėdintį žmogų ir mąsčiau kiek jis tvers valgydamas vien tik mėsą, žuvį bei pieno produktus, užsigerdamas tai vandeniu, nes arbatžolės irgi augalai... O gal jis atras antiveganišką madą, kuri platins plėšrūnišką gyvenimo būdą? Gal gal?...
Vienaip ar kitaip aš taip negalėčiau. Aš esu linkus į kraštutinumus, bet tai neliečia to, kas guli mano lėkštėje. Nes  net ir tikrai plėšrios katės sustoja prie kvapnaus kiečio kupstelio ir su malonumu jį rupšnoja, o visiškos vegetarės triušės (kad ir retais atvėjais) tapę motinom suryja savo vaikus. Ir šiaip, kam prieštarauti gamtai, jei ji mums davė visavalgių dantis? Kaip ten bebūtų kepta mėsytė su salotomis juk taip skanu.

_ ,, _

Žinau, kad šiandien šeštadienis ir pagal mano planus turėčiau rašyti apie taip, kaip iš seno megztinio pasisiųti pagalvę, bet rašysiu apie savo išvaizdą... nes pakiečiau savo plaukų spalvą ir esu tuo labai patenkinta bei, kaip ir visos savim patenkintos moterys, noriu pasirodyti. :D

Plaukų spalvą pradėjau keisti dar vasario mėnesį, bet, kad ir kokia gražia spalva buvo mano plaukus perdažius kirpėja, tai nebuvo TA spalva, kurios norėjau.

Tai gi derinukas skirtas pasisėdėjimui su draugais. Čia mano plaukai vis dar tamsios šokolado spalvos...

Pilki ilgaauliai batai, trikotažinė tamsiai mėlynos spavos suknelė, mėlynas dirželis, raudoni, baltai taškuoti marškinėliai, pakabukas katė ir balti keramikiniai auskarai.

O čia aš jau su savo naujaisiais, gražiaisiais plaukais. Dabar jie baklažano spalvos ir man tai baisiai patinka. :D Derinukas kaip tik ir skirtas kelionei pas kirpėją.

 

Pilki auliniai batai, rausvos kelnės, dirbtinės odos striukė, odinė delninukė, laikrodis, juoda plastiko apyrankė, violetinis pandžabis, rudi trikotažo marškinėliai (kad šalta nebūtų), pakabukas-plunksnos ir žalvariniai auskrarai-elniukai.

 

O kokių pasiketimų atsirado Jūsų gyvenime atšilus orams?