Advento kalendorius. Pirma diena.

O šiandien prasidėjo žiema. Taip paprastrai prasidėjo. Be sniego, be šalčio, kandančio į nosį. Bet vis vien norisi išsitraukti močiutės megztas kumštines pirštines, gerti karštą vyną, užsikandant meduolių. Jau norisi patupdyti Kalėdinę eglutę kambario kamputyje ir ją apkartstyti blizgiomis grožybėmis. Norisi, kad šioje aklinoje pasaulio tamsoje sužibtų kuo daugiau švieselių. Ir džiuginti mažomis dovanėlėmis savo mylimus žmones. Taip norėdama praskaidrinti, nušviesti savo artimųjų gyvenimus aš ne tik stipriai ruošiuosi Kalėdosm, bet ir sugalvojau, kaip reikėtų smagiai praleisti laiką iki jų. :) Tai gi šiais metais su savo mylimu vyru, bei mažaja sesute apsikeitėme Advneto kalendoriasu dovanėlėmis. :) Atidaviau 48dovanas ir gavau 48dovanas. :) Dar gruodžio 10dieną su Simona apsikeisime kiek patrumpintu, bet ne ką prastesniu Advento kalendoriuku. :) Neslėpsiu labai sunku tiek daug įvairių dovanėlių surasti, pagaminti, supakuoti ir dar tai padaryti su meile bei rūpesčiu, galvojant kaip įtikti bei patikti. Būtent šiandien tiek aš, tiek Vilius ir Neringa su dideliu nekantrumu išpakavome po pirmą savo dovanėlę.

Pradėsiu nuo savo sesers. :) Ji labai kruopšti ir begalo tvarkinga. Tokia tvarkinga, kad man kartais baisu pasidaro dėl savęs pačios: o kodėl gi aš taip nesugebu. :DDD Deja pamiršau nufotografuoti kaip rausvai-auksiniai-sidabriniai supakavau savo sesutės dovanas  (bet bent jau turinio nepamiršau įmažinti). O ji labai pasistengė. Padarė puikią dėžę (vėliau aš ją panaudosiu savo rankdarbiavimo kambaryje siūlams susidėti), kurioje dviem aukštais išrikiavo nedidelius paketėlius, kuriuose slepaisi mielos dovanėlės (man kitokių dovanų nėra.. tik mielos arba dar mielesnės :D).

Pirma dovana labai suintrigavo mane. Ji buvo supakuota skaidrioje plėvelėje ir priminė kaktusinę figą, bet šalia jos buvo pridėtas raštelis su užrašu "Gyva žvakutė". Išpakavau, pauosčiau, visaip kaip apžiūrėjau. Man tai vaisius ir viskas. Bet prie ko čia žvakutė. Neapsiekntusi parašiau sesei, o ji tikrai patvirtino, kad čia yra vaisius. Kažkoks moliūgas ar melionas... Kas žinot pavadinimą, prašau parašykit. ;) O kodėl ji parašė, kad tai gyva žvakutė, tai reikės išsiaiškinti. :}

Dar šį vakarą mes šį vaisių prapjovėme ir paragavome. Arba aš ko nesuprantu, arba mano skonio receptoriai visai sukvailiojo: šio dygliuoto vaisiaus skonis priminė rūgtelėjusį agurką sumaišytą su pernokosiu bananu. Na, gražus vaisius. Gana gardžiai kvepėjo. Bet arba jį kaip nors, su kuo nors reikia valgyti, arba aš daugiau jo nelabai norėsiu dar kartą ragauti. :D Kagangi jis man labai gražus ir dovanų aš nelinkus išmetinėti taip jau paprastai, tai išskobsiu vidų ir pabandysiu išdžiovinti, bei panaudoti mano džiovintų gėlų-koncervų kolekcijai. :)
O mano sesuo šį rytą išsipakavo ir, tikiuosi, nudžiugo radusi mažulyti antspauduką su balerina. :)

O vakare, mudviem abiem grįžus namo,Vilius ir aš tai pat išrikiavome savo sunumeruotas dovanėles. Aš gavau puikų, tiesiog idealų sietelį arbatai, kuris puikiai plūduriuoja arbatos puodelyje ir po to padedamas į metalinę dėžutę. :)

Vilius nuo manęs gavo labai simbolišką dovanėlę: mažulyčius drabužėlius jo pliušiniam meškučiui. :) Ne, mano vyras nėra didelis pliušinių žaislų gerbėjęs, bet aš per mūsų pimąsias Kalėdas padovanojau nediduką meškinuką, kurį parengiau pačios nertais drabužėliais. Taip kiekvienais metais aš nuneriu po naują drabužėlių komplektuką Viliaus meškiui-monetų saugotojui. :)

Gaila, kad nuotraukose nesimato tikrasis dovanėlių grožis. Vilius, kiek spėjau apžiūrėti, beveik visom dovanom išlenkstė dėžutes. Gal tai ir smulkmena, bet tai taip malonu iš jo pusės, kad jis stengiasi man ne tik puikias dovanas padovanoti, bet dar ir gražiai jas įteikti. :)

O rytoj toliau rodysiu gautas ir padovanotas dovanėles, todėl pavyduoliams tikrai neverta skaityti mano šio mėnesio įrašų. :D


P.S. Dar visiškai nevėlu sudalyvauti mano Kalėdų manijakės akcijoje. ;)