Advento kalendorius. Trečia diena.

Ech tie tingūs šeštadienio rytai, kai prasibundi po pirmą kartą per mėnesį normaliai išmiegotos nakties ir dar ilgai ražaisi lovoje kartu su katėmis, kol tavo mylimasis taiso tau arbatą ir kepa karštus sumuštinius su sūriu. O po to ilgai pusryčiauji žiūrėdama laidas apie sendaikčių lobūnus.. ir žinoma džiaugiesi naujos dienos naujomis dovanomis.
Tai dar vėstant rytinei arbatai-kavai mes su dideliu nekantumu ėmėmės dovanėlių išsipakavimo.

Labai gera pasiimti į rankas mielą, mažutėlę dėžutę ir su vaikišku nekantrumu ją atsargiai išpakuoti.. ir rasti joje laimę. :]
Aš esu padovanojus DAUG, labai DAUG nunertų dobiliukų Viliui, kuriuos pateikiau įvairiausiomis formomis bei būdais: nuo pavienių dobilėlių, prisiūtų prie drabužių ar rankinių iki 365dobiliukų paveikslėlio. O dabar ir pati gavau ne bet kokį, o keturlapį dobiliuką-sagę. Mano vyras žinojo, kad sagių mano papuošalų dėžutėse kaip tik yra labai mažai, todėl padovanojo būtent tai, ko labai norėjau. Dabar galėsiu puoštis šiuo žavingu lapeliu. :)

O aš Viliui padovanojau knygą. :) Mano vyras nėra didelis mėgėjas skaityti, bet mano padovanotos knygos ir nereikia perskaityti... tereikia peržiūrėti bei nuoširdžiai pasijuokti. Tai knyga apie gasųjį Simono Katiną. Mudu abudu labai mėgstam pasižiūrėti tuos trumpus, labai dažnai gyvenimiškus filmukus, kuriuos išgyvenam patys, ir nuoširdžiai iš to pasijuokiame, todėl pamačius šią knygelę knygynę, net ilgai nesvarstydama čiupau ir nebepaleidau. :)

Antrasis išpakuotas dovanėlis buvo nuo mano sesės. Jame slypėjo saldžiai-rūgščiai kvepiantys vaisiukai-kramtoma guma. Tai yra tarsi malonus prakeiksmas: kol yra, tol vis praeidama paimi ir kramtai tuos rūgščiai saldžius vaisius... taip kramtėm kramtėm ir neliko. :D Liko tik labai mielas stiklinis indelis, nukeliavęs į mano stiklinių indelių kolekciją. :)

Na, o koks Kalėdų laukimas ir kokios gali būti Kalėdos, jei namų neapšvies žvakių švieselės? Todėl savo mažąjai sesei padovanojau magnolijomis kvepiančią žvakę. :)

O po ilgų bei jaukių pusryčių mūsų laukė ekologiška, tvarką daranti kelionė į Ekotašką, atsikratant DAUG stiklinės, nebereikalingos taros bei seno, pusiau veikiančio televizoriaus bei viso maišo senų baterijų: gerai, kad yra vieta, kur gali sukauptu šlamštu atsikratyti ir nereikia dėlioti prie šiukšlių konteinerių, kur daiktai taip ir voliojasi, kol juos visiškai kas nors suniokoja.