Advento kalendorius. Dvidešimt pirma diena.

Rodos oras tikrai tirštėja aplinkui. Jis tartum veliasi į plaukus, kimba ant odos ir užklijuoja gerklę. Jau tuoj tuoj Kalėdos. Smegenys to nesuvokia, nors širdis dreba nuo šios mities. Bet rytas prasideda įprastai ir aš vėl gaunu dovanų. :)

Kartą, kai viename prekybos centre aptikau išparduodamus mini keksiukų popierėlius, aš jų ėmiau ir prisipirkau. Vilius pasiteiravo kam aš juos perku, juk pačių formelių neturiu, o aš jam atsakiau, kad vieną dieną turėsiu. Vat dabar jau turiu. :D Net 20 puikių kepimo formelių mini keksiukams. :}

Kai Vilius prisėda tyrinėti savo monetyčių, karts nuo karto iškyla mažulytė problemytė, kurią labai labai sunku įžiūrėti. :) Tai būna kokios nors monetų kalyklos ženklas, dailininko žymė ar dar kas itin smulkaus. Tada mes šeimyniškai susėdę bandom išsiaiškinti-įžiūrėti. Kad šie aiškinimaisi būtų paprastesni, aš savo brangiajam padovanojau padidinimo stiklą. :]

O kažkada kažkada tikrai jau seniai aš ir mano sesė augino vėžlį vardu Fabijus. Nepasakyčiau,akd tai buvo visų laikų mano mylimiausias gyvūnas. Vargu ar ir dabar aš jį labiau mylėčiau nei tada. Ilgai pas mus jis negyveno ir iškeliavo į namus, kur jo jau laukė tos pačios rūšies vėžlė. Tikiuos lig šiol jie laimingai tegyvena. :) Tam vėžliui prisiminti mano sesė padovanojo iš kriauklių padarytą vėžlio figūrėlę. O panašumų tikrai yra (na, tik šitas kilimo nedrasko ir labai jau nekvapiai nedergia. :)

Sima šią dieną papildė mano mylimų kojinių kiekį namuose, kurias taip norisi dėvėti, kai pajauti didžiulį norą namuose bei savo širdyje susikurti kuo daugiau jaukumo. Juo labiau, kad kojinaitės mano mylimiausios spalvos. :}

Aš ir vėl Neringai ir Simai net labai panašias dovanas padovanojau. :) Šį kartą tai buvo šalikai. Kol kas tai vienintelis daiktas, kurį tikrai savarankiškai išmokau numegzti. Čia ir vėl ačiū Natalijai, nes jos padovanota knyga tiesiog yra ideali pagalbininkė, kai nori išmokti megzti. :]

 

Šalikas Neringai.

 

Šalikas Simai.