Su gimtadieniu sveikinu save, nes save reikia mylėti labiausiai.:}

Atsibudau ir nežinau kaip jaustis: džiaugtis, liūdėti ar dar ką? Toks keistas sąstingis apėmė, kuriuo aš negaliu patikėti. Man 26metai. Lyg tiek ir niekada neturėjo būti bet yra. Man 26metai. Vaikštau po namus įsisupus į pledą, o ant jo kapsi vandens lašeliai nuo mano plaukų, kartojusau , bandau save įtikinti, bet niekaip negaliu tuo patikėti. Nors dovanos jau išpakuotos, gėlės žydi ant stalo, indų krūva vis dar pūpso virtuvėje po šeštadieninių linksmybių, nes vakar dienos nebuvo - pramiegojau ją - o į paštą jau ateina trumpi pasveikinimai su gimtadieniu, nuotraukos su mielais katinėliais ir nuolaidų kuponai, o pažvelgę kiti žmonės į mano tapatybės kortelę tikrai galėtų paliūdyti, kad aš senstėlėjau dar metais. Ar tikrai? Aš tai dar visai vaikas daugeliu atvėjų jaučiuosi. Na, bent kol bendrauju su bendraamžiais ar vyreniais už mane. Jaunesni mane verčia jaustis gerokai vyresne nei esu iš tiesų. Gal dėl to ir kyla tas didžiulis sumišmas mano galvoje?Čia kaip ir daugeliui klausymų, užduodamų pačia saui, aš nerandu logiško atsakymo. Man 26metai, o aš noriu pasidabinti ryškiausiom spalvom, rankoje pačiupus balionų pluoštą, ant galvos užsimaukšlinus gimtadieninę kepurėlę, ant akių užsidėjus širdelės formos akinius eiti per sniegu papuoštą Kauną ir juoktis iš visos širdies. Kvailoka, ane? Bet šiandien mano tortadienis ir man norisi pasijusti taip, kaip aš savo širdyje jaučiuosi: nesuvaržyta, spalvota ir nebijanti rizikuoti. Bet tas keistas sąstingis viduje, atsirandantis per kiekvieną mano gimtadienį, ir įsipareigojimai kitiems niekaip neleidžia atsipalaiduoti bei bėgti per pasaulį taip, kaip man to norisi.... bet šiandien mano diena. Na, ir kas, kad man šiandien neteks išpakuoti dovanų, kad aš jau dabar sėdžiu ir glostau kačiukų pumpurėliu, kad nebus torto, jei tik pati jo neišsikepsiu, ir jokių žvakučių nebus, bet šiandien vis vien mano diena: šalta, snieguota, o kai apsižvalgai po namus - ten bardakas; kad darbo kambaryje manęs laukia daugiau nei 7000 pakelių morkų sėklų ir aibė kinietiškai varginančio darbo. Na, ir kas, kad mano širdis ir protas dar, DAR nesuvokia, kad man  jau 26metai, ir kad reikės išmokti šį skaičių, kaip ir laiptinės durų kodą. Na, ir kas. Nes prieš 26metus, vasario 13dieną, 22:45, labai snieguotą vakarą, Kauno Klinikose gimiau aš, pirmagimė Zakarauskų dukra: cholerišką, liūdesiu serganti, netvarginga, čiut bohemiška, spalvas mylinti, Kalėdų manijakė, kuri lyg ir neturėjo sulaukti 26gimtaidienio, bet sulaukė. :] Tai gi su gimtadieniu mane! :]