Savaitgalio akimirksniai.

Beklaidžiojant po dienoraščių pasaulį aš užklydau į vieną labai mielą dienoraštį. Jį jau stebiu kelerius metus. Džiaugiuosi kartu ir kartu paliūdžiu su to dienoraščio autore.. o labiausiai grožiuosi ir jaučiu didžiulį įkvėpimą bei norą gyveni gražiau. Beskaitant jos rašymus, man taip pat kilo noras dažniau įamžinti ką aš veikiu, kai nedirbu (o dažniausiai tai būna savaitgaliai). Parašiau  Exquisite Banana dienoraščio autorei ir pasiteiravau ar galiu panaudoti jos idėją apie savaitgalio akimirksnius. Ji  sutiko ir nuo šiol aš savo dienoraštyje, savaitgaliui prabėgus, stengsiuosi dalinti mano laisvų dienų akimirksniais. Tai gal bus rašoma ne kiek dėl Jūsų, mano mielieji skaitytojai, bet gal labiau sau, nes tiek nuostabių dalykų būna pamiršta... o kartais taip norėtųsi prisiminti.

Tai gi. Mano savaitgalis prasidėjo penktadienį. Po beprotiškai darbingos savaitės, planavau paskirti penktadienio dieną reikalų tvarkymuisi mieste, o vakare sulaukti svečių. Bet planai griūva: nuėjus apžiūrėti, kokių turtų man paliko kraiko dėžutėje mano katės, aš pastebėjau, kad nuo tualeto lubų, ant mano stiklainiukų sienos varva vanduo... ir prasidėjo buto gelbėjimo operaciją, nes dar kartą gyvenime būti smarkiai "aplietiems" aš visai nenorėjau. Po kelių valandų problema buvo išspręsta ir viskas daugiau mažiau baigėsi laimingai. Bet mano dienos planai jau buvo žlugę. Ką gi, nėra to blogo, kas neišeitų į gerą: turėjau pakankamai laiko užsiimti namų ruošos darbais.. tai atvykus mūsų mieliesiems draugams buvau truputėlį apsikuopus namus. Vakaras buvo labai ramus: kepėm picą, kas gurkšnojo likerį, o kas viskį... žiūrinėjom senus koncertus ir bandėm palaužti Simos nemeilę ginklams.. bet ji tvirta moteris ir taip lengvai nepasiduoda... :D

Ačiū Simai, kad ji kiek padoriau įamžino mūsų keptą picą.

Ryte virėm daug espresso kavos ir grožėjomės už lango boluojančiu pasauliu.

Vaizdas pro perspektyvų kambario balkoną.

Parvežę draugus į jų namus, mudu su Viliui išsiruošėm į eilinę batų medžioklę. Kaip ir daugelis batų bei drabužių medžioklių mano vyrui taip ir ši buvo ne itin sėkminga. Bet man pasisekė daug labiau. :} Aš gavau batus, kurių dar rudenį buvau užsimanius. Iš pradžių neturėjau galimybės jų pirkti, nes reikėjo batų mūsų automobiliukui. Po to nebebuvo mano batų dydžio. O dabar praeidama pro šiuos batus ir neturėdama vilties juos pirkti, kilstelėjau vieną iš išparduodamų batukų ir matau, kad ant jo parašyta išganingi 36. Kiek daug buvo džiaugsmo. :D Ir ne tik, kad tie batai buvo man dydžio, bet ir dėl to, kad aš gerokai juo pigiau įsigijau. :}

Hmm.. nemoku savęs fotografuoti. Ypač kojų. Bet laukiu nesulaukiu kada galėsiu išeiti pasivaikščioti apsiavus šiuos gražuolius. 

Na, o po to mano savaitgalio linksmybės baigėsi. Vilius susiruošė aplankyti savo tėvų, o aš likau namie dirbti, nes darbas, kaip ir indai, pats nesusitvarko. Taigi, kad nebūtų man taip liūdna pasileidau kuo garsiau, kad išgirsčiau kiekvieną garselį, naujai įrašytą audio knygą, kuri mokina ne ko kito, bet vokiečių kalbos. Tai dar vienas naujametinis pažadas sau: pradėti mokytis kokią nors naują kalbą. Viliaus šeimoje visi daugiau mažiau kalba vokiškai, tai ir aš nusprendžiau neatsilikti. :) Kalba man beveik nesuprantama, o ir labai sunku man, kažkodėl, į atskirus žodžius įsiklausyti, bet pamažu pamažu aš pradedu šį bei tą suvokti. (palinkėkit man sėkmės ir kantrybės.. DAUG kantrybės..  :) Kai jau galva rodės sprogs nuo į ją kišamos informacijos kartojimo, smegenų palinksminimui pažiūrėjau Game of Thrones: sėdėjau ir lyginau serialo pirmą sezoną su ką tik perskaityta knyga.
O sekmadienį, pasimėgavus savo rytine arbata bei šildančia Mėjos kompanija, išklausius Gertrūdos priekaištingus kniauksėjimus, kad jos neleidžiu į balkoną uodegos nušalt, aš vėl puoliau dirbti ir laukiau sugrįžtančio namo savo brangiojo.

Mano švelnioji pikčiurna.

Va, taip prabėgo mano savaitgalis. O ką gero ir smagaus nuveikėt Jūs?