Vizija.

Orakulas pažiūrėjo į veidrodį ir išvydo šiurenančius medžių lapus, šnarančią žolę, tekantį vandenį. Jis išvydo gyvenimą, gyvybę, esmę..

Žengdamas per virpantį vandenį keliauk per jūras ir vandenynus...

Tapk oru ir vandeniu bei išnešiok pelenus ir raudonus aguonų žiedus po pasaulį...

Vienas žingsnis į prarają ir pasinerk į purią debesų vatą... prigulk ant ašarotos žemės ir užmik amžiams...

Atsigulk tarp liūto ir meškos... paglostyk minkštučius jų kailius, paliesk švelnius dantis, įkvėpk karšto jų alsavimo...

Paguosk laimingą, nes laimė praeina...

Džiaukis gedulu, nes geriau jau niekada nebus...

Aš versiu ir melsiu, kad pasaulis nekistų, kad gyventi galėčiau ir visada tikėčiau...