Dvi valandos. Eisiu toliau skaityti gyvenimus. Dabar vėl arbata, nes lietų vis dar jaučiu ant savęs... savyje... truputis braškių imitacijos ir išnaikintos lūpos...
Aš sustingau ir įsiklausiau į krebždesį, kuris vis garsėjo ir garsėjo... aš tegalėjau stovėti... visi mano kūno raumenukai buvo tarytum sutraukti skausmingo mėšlungio... krebždesys vis artinosi prie manęs.... bet aš nebijau...
P.S. Buvau pradėjusi pamiršti, kad man patinka saldumynai..
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą