be pavadinimo.

Norėčiau išeiti pasivaikščioti.Tarp rudenėjančių medžių. Kvėpuodama atvėsusiu oru. Rudenį aš būdavau laimingiausia. Gal ir šis toks bus? Tikrai nežinau. Net nežinau kaip klostysis kita diena... neramu... bet tai paliksiu dienai.. Dabar naktis ir aš norėčiau pasivaikščioti. Kaip seniau: pasakyti, kad einu išvesti į lauką savo šuniuką ir pasivaikščioti... Eiti. Eiti. Eiti. Vakar mačiau paraudusį it nekalta mergaitė klevą. O pro mikriuko langą skaisčiai švietė rytinė saulė. Trapiai žavinga. Norėjosi išlipti prie tilto ir krantinėje atsistojus parūkyti bei pasigėrėti rudeniu. Bet...
Dabar geriu Kubuš su braškėmis ir galvoju kaip būtų gera pasivaikščioti... et, nesvarbu... aplink mane siaučia du draugai, kuriems išsiskyrimas būtų lygus mirčiai... visi miega, o aš retkarčiais pažvelgiu pro neuždengtą langą ir pagalvoju "kokia graži naktis"...

Keista... mano nuotaika kažkokio skaidri... Sėdžiu ir dainuoju. Dar valandą žaidžiau su kaimynų šinčilu (mielas padarėlis, labai gėlių žiedlapius mėgsta ). Be to turiu baltą rožytė, kurią labai smagu rankose nešiotis. Ir šiaip... gal todėl, kad nereikia niekur skubėti, nervintis... kad galiu kada noriu eit miegoti... kada noriu keltis... reikės eiti rudeniniu sodu pasimėgauti... gražu...