Vijoklis, prismaugęs vyšnią, nuraudo. Bet ne iš gėdos. Jį apkramtė rytas. Niekšelis. Sopulingos mintys pradėjo varstyti mano kūną. Aptirpimas išgaravo ir teliko tik šleikštulys. Kažkas gamina vakarienei petražolės. Saldus kvapas iki pykinimo svaigina. Viskas sukasi. Round and round. Kankinimai, atlikti gulint, reikalauja dar dėmesio. Septyni. Skaičiuokime laiką...
Jaučiuosi prislėgta tūkstančio tonų akmens luito. Kaip norėčiau kažką pakeisti... o tegaliu bandyti apmarinti žaizdą ir pabandyti eiti... ir apsimesti, kad nebijau... kad užtenka mane apkabinusio lango stiklo... ir vis vien pabandysiu... man tereikia išvaryti iš savęs tą šlykštų pykinimo jausmą... ir gal tada galėsiu...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą