Netobulos Kalėdos... todėl patylėkim ir pažiūrėkim kaip aplink pirštą raitosi dūmas...
Čia tiktų lopšinė, kurią dainavau kažkada mažai mergaitei, kuri dabar vaikšto debesimis ir žiūri į savo tėvelį, degantį tamsoje... dainavau ją be žodžių... tik melodiją... ji tiesė į mane savo mažutes rankutes ir čiupinėjo mano veidą... šią naktį aš vėl ją norėčiau paniūniuoti... tik dabar jau nebe jai... tyliau nei snaigės krinta... tyliau nei nuskinta gėlė vysta... dainuočiau ją ir žinočiau, kad mane girdi...
Aš plaktukų daužau krištolines taures ir vietoj jų serviruoju stalą tauriu plastiku. Sukurta pabaiga išslydo iš ranku ir aš, varvindama seilę, žiūriu į naują popieriaus lapą. Xuinia. Aš užčiuopiu plaukus ant galvos... o raudonas lūpdažis slysta per veidą, palikdamas nenuvalomą randą. Dar viena mėlynė. Dar dvi savaitės. O jeigu ne? Jeigu žvakė daug greičiau sudegs, nei tai nusprendžiau aš?.. Groja poezija... galva svyra ant klaviatūros, bet varveklis daužo į sprandą ir aš nebežinau, kur man pasislėpti. Išsinešk mane toli toli už debesų...
Mėlynas saris apglėbė mano pečius. Eisiu į ašramą pasisemti ramybės. Smilkalų dūmai įsigers į mano odą.
Pasakykit kaip man tikėti mano širdimi, jei ji su manim nebekalba?..
Keista daina... klausau jos ir nenoriu liautis...
Timberland - Apologize
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą