Kaip ir kasdieną.

Burdakas. Vilkiu neaiškaus pavidalo drabužius. Tylu. Tingiu įsijungti muziką. Kalmarai, su išluptom akim, vis vien žiūri į mane. Mama, tu mane suvalgysi? Psichas. Kosčiu kaip džiovininkė. Man neleidžia rūkyti. O alaus ar galima? Nejuokaukit su manim, nes aš darausi pikta. Postmodernistiniai eilėraštukai ir futurisitniai rusų filmai. O kodėl žaliuzės baltos? Kodėl ant jų kabiname mėlyną sarį? O gal rausvą? Laikrodis įnirtingai spardo mano koją. Atsikandu ekrano, kad patogiau į jį būtų žiūrėti.