O vakar apturėjau gana gražią dieną. Bet ne vakarą. Po to žiūrėjau Family Guy ir valgiau svajonės spalvos saldainius. It's good to be bad pasakė svajonių vaikas ir nuėjo miegoti. Galėčiau dabar tiesiog užsirūkyti, bet žiebtuvėlis stovi kitame kambario gale. Du žingsniai yra begalinis keilias. Nieko čia ir nebe pridursi. Kaip ir apie tai, kad kartais tiesiog reikia bendrauti tik su tais, su kuriais gyveni. Moralas toks, kad man reikia dabar eiti, o aš sėdžiu ir vablinėju apie kažką.
Ir vėl run, baby, run...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą