Stumbrynas.

Pailsėjus prie Juodųjų Lakajų ir Važiuojant namo, privalgius azijietiško troškinio Prienuose, mes netyčia pamatėm buvusius Lietuvos girios galiūnus, kurie ganėsi nebe tarp medžių įsikūrusioje miško aikštelėje, o aptvertoje ganykloje, tartum jie būtų įprastos Lietuvos kraštovaizdžiui žalmargės.
Bet vis vien jie atrodo didingai.



Šalimais, toje pačioje ganykloje, bėgiojo ir baugščių danielių būrelis. Aš dar niekada nebuvau mačius tiek jų vienoje vietoje... ir nors ir aptvare, jie atrodė laimingesni, nei jų gentainiai, gyvenantys Kauno zoologijos sode...


Tik vis vien truputį apmaudu, kad šie gyvūnai negali laisvai ganytis miškuose, kur jiems ir derėtų...

O kad labai liūdna nebūtų:


Mergaitė, kuriai šalta...