Nežinau ar džiaugtis, ar liūdėti. Šiandien mes išsikraustėme. Žinau, kad išsikeliame gyventi į geresnį, ne tokį pabirusį butą, kuriame net vonia, normali virtuvė, du balkonai, nekiauri langai, nesugedusi kanalizacija etc yra, bet vis vien liūdna... Čia juk tiek nuostabių akimirkų, kurios išsitęsė į dienas bei savaites, būta... kad čia išgyta nuo liūdesio ir vienatvės... kad čia buvo įsimylėta... ech... neliūdėkim: juk gyvenimas mums kiekvieną dieną padovanoja kažką nuostabaus - tik pastebėti tai reikia...
O čia keli dalykai, kurių tiesiog negaliu susipakuoti ir išsinešti:
Mano "koliažas" ant balkono durų.
Gėlytė, kurią nupiešiau ant suskilusios virtuvės-vonios sienos.
Medžiagėlėmis pradėta dekoruoti siena, kurios taip ir nesuspėjau pabaigti.
Vienas mylimiausių ir pats pirmas posakis, kurį aš užklijavau ant tualeto durų, kad būtų ką paskaityti, kai ten apsilankai :).
Va, taip ir pasibaigė Putvinskio gatvės gyvenimo laikotarpis. Dabar mes būsime kitur, bet būsime toki pat laimingi.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą