Apie maisto ruošimo įpatumus.

Vieną, nelabai kokią dieną, kai viskas tiesiog krito iš rankų, o ir geros nuotaikos jau tik trupinėliai tebuvo likę, aš nusprendžiau išsivirti rabarbarų ir braškių kompoto. Norai buvo tikrai geri bei kuklūs, bet visa tai peraugo į kur kas didesnį maisto ruošimo maratoną.


Kompotą tikrai išviriau. Ir dar vanilės pridėjau, kad gardžiau kvepėtų. Po to pamaniau, kad reikėtų išsivirti obuolių bei slyvų uogienės, nes sandėliuke vis dar voliojosi senų, jau apvytusių obuolių, o iš šaldiklio ištrauktos slyvos irgi vienos nelabai kaip valgosi. Šį reikalą gardinam cinamonu.

Hmm... bet va, jau artėja metas, kai mano alkanasis ir labai pavargęs grįš. Ką jam pagaminti pradėjau svarstyti? Nusprendžiau sumaitinti jam lapų ir dar lapų, t.y. rūgštynių ir špinatų. Tai gi, verdam tradicinę rūgštynių sriubą, tokią, kokią pas mamas valgome, bei eksperimentinį špinatų patiekalą su spageti makaronais.

Eksperimentinis Špinatų Patiekalas.

Reikėtų: daug špinatų, sviesto, prieskoninių žolelių, pipirų (juodųjų bei kvapiųjų), druskos, vandens stiklinės, jei mėgstate sočiau, tai porą šaukštų vaisių ir uogų aliejus būtų neprošal. Dar reikės pakelio spageti makaronų ir gabalo Džiugo sūrio.

Gaminimo procesas: Išlydome puode/ keptuvėje (aš naudoju vaku puodą) sviestą, suverčiame nuplautus ir stambiais gabalais smulkintus špinatus. Troškiname 2-3 minutes. Tada supilame vandenį, aliejų, žoleles, prieskonius, vėl uždengiame ir dar patroškiname porą minučių.

Išsiverdame makaronus, nukošiame ir suverčiame ant jų troškintus špinatus bei tarkuotą Džiugo sūrį. Viską gerai išmaišome ir galime jau sėsti prie stalo bei valgyti.

Paprasta, greita, sveika, skanu. Tinka vegetarams arba žmonėms, kuriems norisi paįvairinti savo mėsiškąjį racioną.

Keiskitą, tobulinkite šį receptą, nes tobulėjimui ribų nėra. ;)

Koki pietūs be deserto? Mąsčiau, ką čia greito ir skanaus būtų galima pasiruošti (negi, vėl bėgti į parduotuvę, kokio saldėsio ieškoti?) ir nuprendžiau, kad reikia kepti sufle, nes paskutinį kartą ją buvau ruošusi preiš kokius gerus 4-5 metus. Bet net po tokio ilgo laiko tarpo, man ji pavyko ir nesubliuško. :)

Vainikuojant šį maisto ruošimo maratoną (šį kartą mudu abu) kepėme mielines pusryčių bandeles. Gavosi tikrai skanios, purios bei kvapnios... gal todėl, kad buvo ruoštos tikrai su didžiule meile...

Va, toks mat glaustas pasakojimas apie dieną, kurią pataisė kuitimasis prie puodų. O dabar eime ilsėtis.