Visų pirma mudu šią vasarą labai įtartinai daug laiko praleidžiame namie. Krizė? Taupymas? Bandymas susitvarkyti namus? Milžiniški planai kitai vasarai? Nežinia. Atsakymų ir pasvarstymų gali būti daugybė, bet apie tai daug daug vėliau. Dabar labai jau tingisi logiškai mąstyti (įsimylėjimas?).
Visų antra: reikėjo surasti tą prakeiktą aukštapelkę (nors jau kartą ten buvau, niekaip neįstengiau atgaivinti prisiminimo savo galvoje, kaip tą vietą rasti). Todėl prisispausdinom visą glėbį žemėlapių (ačiū visagaliui internetui) ir pritepę sumuštinių iškeliavome jos ieškoti. Aišku, kad būtų smagiau sumanėme aplankyti ir kadagių slėnį, kuris lyg niekur nieko kažkada natūraliai ėmė ir išaugo prie Kauno marių kranto (o gal dar ir ankščiau, kol marių dar nebuvo).
Po smagių paklaidžiojimų po apylinkes, žiūrint į tas pačias avytes, besiganančias pakelėje, šiaip ne taip suradome labai jau gerai pasislėpusį Kadagių slėnį.
Grožis neišpasakytas. Net vietinė fauna, gerianti netoliese labai labai pigius svaigiuosius gėrimus nuotaikos nesugadino, ir mes nuostabiai linksmai pasikarstėme Kauno marių šlaitais, lyg būtume tikri kalnų mekeke. :)
Toliau keliaujame ieškoti irgi pasislėpusios Aukštapelkės. Paklaidžiojame ir randame (raudoni raišteliai (?) parodė mums kelią)
Eidami mediniu taku staiga sutinkame nelabai grėsmingą ir labai mielą vilką, kurio labai didelės ausys, bet labai maži dantys. Apžiūrėjo, truputį apuostė ir nubėgo toliau. :)
Tada beužkandžiaujant pamačiau grėsmingai didelį ir greitą vabalą (grėsmingą todėl, kad baisiai jau aš vabalų nemėgstu).
Bet vabalo būta nepikto, todėl mūsų kelionės niekas nesugadino.
Šios kelionės moralas: gera iškišti nosį iš namų... reikės tai padaryti kuo dažniau. :)Šypsomės.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą