Viskas prasidėjo dar savaitę prieš Kalėdas, kai pasibėdavojau
GinCherry dienoraštyje apie nesibaigiantį pasiruošimą Kalėdoms. Ji buvo paskelbusi šiokį tokį konkursą, kuriame vienas tos dienos įrašo komentatorius gaus dovaną. Komentavau ne dėl dovanos. Šiaip norėjau pasiguosti. O žinant mano laimę įvairiose loterijose bei žaidimuose, galimybė laimėti buvo beveik lygi 0. Kai kitą kartą patikrinau jaują
GinCherry dienoraščio įrašą sužinojau, kad laimėjau šį tą gražaus. LABAI apsidžiaugiau. Ir tada prasidėjo kas rytinis pasivaikščiojimas prie pašto dėžutės. Ir aš vaikščiojau vaikščiojau. Ėjau ir iki pašto paklausti ar man nėra nieko atėję, bet jie tikrai buvo įsitikinę, kad ne (taip pat buvo įsitikinę ir dėl to, kad man neneša užprenumeruoto žurnalo). Nerdama auskarus aš išmokau kantrybės ir laukimo, kol galų gale pamatysi norimą rezultatą, tai ir toliau sėkmingai vaikščiojau kas rytą prie pašto dėžutę, kurios turinys visada būdavo niekinis. Galų gale parašiau
GinCherry. Ji man davė siuntinio kodą. Aš nuėjau į paštą ir savo ilgai lauktą paketėlį atgavau. Jis pašte gulėjo jau nuo Kūčių ryto. O buvo atiduotas man su tokiu pykčiu ir nepasitenkinimu, kad net koktu. Nemėgstu aš Aleksoto paštininkų.
Gaila, kad mano nekantrumas neleido nufotografuoti kaip siuntinukas buvo dailiai bei kalėdiškai supakuotas, bet savo nekantravimą spėjau sutramdyti dar visko neišpakavus. O viskas atrodė taip:
Gaila, kad nuotraukos gavosi tokios tamsios ir aiškiai nesimato mano nauja kėdutė-pakabukas. Kas be ko, namų žvėris viską įvertino ir leido man visą tai pasilikti (na, kaip čia pasakius: muitinė)... o vėliau net iš papuošalų dėžutės sugebėjo kėdutę pasivogti. Bet tai jau kita istorija.
Ačiū
GinCherry už šią nuostabią dovaną bei šilumą. :}
P.S. Sausainiai
GinCherry gavosi saldesni nei maniškiai :D.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą