Plikyti pyragaičiai.

Nesu aš didelė saldumynų gerbėja, bet ruošti juo labai labai mėgstu. Aišku aš dar esu labai labai menka "konditerė", bet vis vien stengiuosi. Šį kartą nusprendžiau paruošti mano mamos antrajam gimtadieniui (ilga istorija, kodėl mano mama turi du gimtadienius, todėl jos nepasakosiu) plikytų pyragaičių. Mano mama, kaip ir aš (turbūt reikėtų sakyti atvirkščiai), nėra didelė šokolado gerbėja, todėl šis desertas, mano nuomone, turėjo jai patikti (ir patiko). Receptą radau čia, tik mano nuomone reikėtų gamintis bent jau trečdaliu daugiau kremo, ypač, jai Jums patinka, kai pyragėlis nebūna "pustuštis". Begaminant šiuos pyragėlius supratau, kad nesu labai įgudusi dirbant su konditeriniu maišeliu, todėl teko truputį pasinervinti ir pavargti, kad pyragėliai neatrodytų "išsprogdinti", ir kad ir kiek mane mano brangiausiasis tikino, kad svarbiausia skonis, o ne išvaizda, aš vis vien plušėjau, kol gavosi bent jau šiek tiek gražesni plikyti tešlos kamuolėliai. Tada sustačiau juos į piramidė ir va koks "tortas" gavosi.

Galbūt jis nesigavo tobulos išvaizdos, bet bent jau buvo tikrai skanus. :)

P.S. pyragaičių gražumas priklauso tik nuo sugebėjimo dirbti su konditeriniu maišeliu, todėl man dar reikia mokytis, mokytis ir dar kartą mokytis.

P.P.S. Sveikinu savo Mama su antruoju, oficialiuoju gimtadieniu!