Šiandieną Mėjai sukanka metukai! Štai kaip ji atrodė lygiai prieš metus. Ett, kaip greitai bėga laikas, atrodo, kad ji ką tik buvo sloguojantis pūkų kamuoliukas, nesudaužęs nė vieno vazono, nesupešęs mano chalato, nepastatęs vargšės kalėdinės eglutės (papuoštos) aukštyn kojom, nešokinėjęs ant Viliaus bosinės gitaros, nepavogęs nė vieno sausainio, neapiplaukavęs visų namų etc. Kiek ji, mūsų gegužiukas, mūsų paukštukas, išdaigų prikrėtus, net baisu pagalvoti, bet kiek ji džiaugsmo mums atnešė, kiek jo dar mums atneš. Ta proga Vilius ir aš galvojome ką jai malonaus tokią dieną padaryti... ir nusprendėme, kad leisime jai tiesiog sočiai prisivalgyti jos mylimiausio (ir gana brangaus) lašišinio kačių ėdalo. Keistai kvepiantis "tortas" gavosi, bet Mėjai tikrai patiko (du geri prisėdimai ir "tortas" išnyko amžiams).
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą