Ir vėl gegužės dvyliktoji, ir vėl aš kepu savo jau firminiu patapusį šokoladinį tortą, nes tėčio gimtadienis neapsieina be jo. Recepto nerašysiu, nors pasijaučiau kalta, kai paskaičiau šį dienoraščio įrašą. Nepykit mielieji skaitytojai, tiesiog man šis tortas (ypač šis tortas) yra šioks toks pragyvenimo šaltinis, todėl kažkaip nesinorėtų to prarasti, paskleidus receptą į internetą.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą