Kad ir ką dažniausiai besakytų tėvai, turintįs daugiau nei vieną vaiką, kad juos visus myli vienodau, bet vis vien su kažkuria savo atžala turi stipresnį ryšį nei su kitu vaikiu. Tai nereiškia, kad kito vaiko nemyli, bet juk dažnai būna, kad vienas mažylis mieliau kimba į mamos ranką, o kitas į tėčio. Tas pats su katėmis (bei kitais augintiniais). Mums mūsų katytės tartum vaikai. Ir dabar (galima sakyti) namie turime naujagimį. Kai pasiėmėme Mėją nuo pat pirmos akimirkos tarp jos ir manęs užsimezgė ryšys: ji manęs nemuša net supykus, laukia ir leidžia mane ją nešioti ant rankų, kai tuo tarpu net Vilius gauna antausį už tai, kad drumsčia jos ramybę. Na, o Gertrūda.. nuo pirmų sekundžių pas mus ji tapo Viliaus katyte. Ir matosi, kad Viliui tai labai patinka, nes ją galima niūrkyti, su ja be paliovos žaisti, džiaugtis, nešiotis, mėtyti sauso ėdalo gabaliukus ir ji juos su didžiausiu malonumu gaudys. Net ant Viliaus kelių ji daug meiliau įsitaiso nei ant manųjų. Vat, dabar mudu abudu turim po katę. :)
Tikrai taip. Mes irgi turim vaikų. Keturkojai, su uodegom, tik nekatės, o šunys :DDD
AtsakytiPanaikintiKeksas tetuko, Gilis mamytės. Tik kaip bus dabar, nežinau. Turim naujagimį, Dingo.
Kadangi trečiam vaikui po truputį ruošėmės, svajodavom kokios spalvos(!:D) šį kartą norėtume. Vyras norėjo juodo, aš šokoladinio. Kadangi įsivaikinom juodą, įtariu Dingo bus tetuko, vadinasi mamytei reikia dar vieno vaiko :DDD
Aurelija, skaičiau apie Jūsų naujagimį: gražuoliukas, ypač toje nuotraukoje, kur puodelį valgo. :D O vaikų, ypač su uodegom ir keturkojų tikrai nebūna per daug.
AtsakytiPanaikintiMes šuniuką laikysim, kai namą ir kiemą turėsim, nes bute šuniukui tik kančia gyventi būtų: jam reikia laisvės bei erdvės. :) Kaip supratau Jums erdvės aplink Jūsų namus tikrai ntrūksta.
Jau ko ko, bet erdvės netrūksta :D
AtsakytiPanaikintiGalim kelis šimtus vaikų turėt :D
Niu ne, ne ir ne:) Kategoriškai nesutinku, kad šuniui blogai gyventi bute. Juk jam nereikia po butą lakstyti - jis turi savo vietą guoliui ir vietą maisto indeliams. Mano šuo bute ėda, laka, miega ir atsibunda tik tam, kad eitų pasivaikščioti ir pasaugoti, kad man gaminant valgyti ant grindų nukritęs maistas veltui nenueitų:) Juk svarbiausia yra pasivaikščiojimai - kasdieniai, ilgi, žaidžiant su kamuoliukais ir pagaliukais, kartais vykdant komandas, kartais tiesiog palakstant. Juk šuniui svarbiausia - jo šeimininkas, šeimininkas ir dar kartą - šeimininkas (-ai). Šuns gyvenimas name su kiemu gali būti net labai liūdnas, jei jis bus išleidžiams apsukti kelis ratus po kiemą vienas... Pažįstu daug tokių šunų, patikėk manim, jie liūdnesni už tinkamai prižiūrimus butų augintinius... Bet aš tikiu ir žinau, kad jūsų augintiniams dėmesio bus skiriama pakankamai:)))) Tik norėjau pasiginčyti dėl tikrai klaidingos nuomonės - tiesa, yra ir daugybė šunų, gyvenančių bute ir einančių į lauką ryte (5-10 min) ir vakare (10-15 min). Čia tai tikrų tikriausia gyvūno kankynė.
AtsakytiPanaikintip.s. Mano šuo vidutinio dydžio veislės, ne mažylis (vok. aviganis).
p.p.s. neseniai atradau (antrą kartą) tavo tinklaraštį. Labai labai gražūs Tavo darbai, labai mielos mintys. Tave ir Tavo šeimą gaubia didelė meilės ir supratimo aura, džiaukis tuo, ką turi, nes turi labai daug. Ir pati esi labai graži, spindinčiomis, šiltomis akimis, miela šypsena. Sėkmės Tau:)
Aš auginau bute šuniuką 13metų. Nebuvo ji didelė, bet buvo mano geriausia draugė. Aš su ja daug laiko praleisdavau. Tada mokinausi mokykloje. Turėjau daugybę laiko vedžioti po lauką. O atšilus orui beveik visą dieną praleisdavom lauke. Bet dabar gyvenimas gali bet kada pasikeisti (studijos, darbai, gal gal vaikai...), o šuniukui labai daug dėmesio reikia skirti. Gal tai didžiausia priežastis, kodėl mes kol kas atsisakėm minties turėti šuniuką. Be to mes norim tikrai didelio šuns (gal danų dogo), tai jam erdvės tikrai reikės daugiau nei mūsų nuomojamo dviejų kambarių butuko, kuriame vos mes patys telpam. :)
AtsakytiPanaikintiP.S. Ačiū už labai mielą komentarą. ;)