Rudenėjančiame Kaune.

Taip jau būna, kad kai visi žiūri krepšinį, mes einame pasivaikščioti... kaip jau ne kartą esu minėjus - Vilius ir aš nesame sportiška pora. O ir šiaip dažnai jaučiamės nevisai toki, kokių iš mūsų tikėtųsi visuomenė... bet, gal tame ir slypi visas žavesys? Juk negali visi būti vienodi... todėl užsidedu dar mano mamos jaunystės akinius ir keliaujame pasivaikščioti po Laisvės Alėją.

P.S. Krepšinį mes vis dėlto žiūrėjome tą vakarą... nes net Senamiesčio Vyninėje jį rodė...