Pasaulis dažnai nebūna toks, kokio mums norėtųsi. Dažnai jis mus nuvilia, įskaudina, kartais net kėsinasi sunaikinti visa tai, kas yra brangu. Bet viską atperka viena saulėta diena, kai galima bradžioti po auksaspalvius lapus, kalbėtis apie ateitį, viltis bei meilę. Tada pasaulis nusidažo kitokiomis spalvomis, kurios ilgam įsigeria į odą ir padeda ištverti iki kitos tokios pat saulėtai spalvotos dienos.
P.S. Kai šią nuotrauką pamatė mano sesers beveik anyta, ji mane išvadino sena... žinau, kad man ne 15, na bet ir susenusia savęs napavadinčiau... :/
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą