Mano dienoraštyje daromas remontas. Atsiprašau už iškilusius nepatogumus. :}

2011-06-15

Nereikia ašarų net ir tada, kai pasaulis spardosi.

Guli atrėmus galvą į kaistantį nuo karšto vandens vonios metalą. Jauti tekančią srovę pro akis ir supranti gyvenimo trapumą. Mes mirštame kiekvieną dieną. Tik vieni tai geriau jaučia, kiti nejaučia visai. Antriesiems pasisekė. Kitiems - ne. Bet tikrai nuo giltinės alsavimo į nugarą, jos pasispardymų į šonus, gyvenimo kokybė nenukenčia. Gal net atvirkščiai. Po tokių dienų išmoksti vertinti ramybę, lengvumo pojūtį, tarsi sėdėtum ant dviračio bortelio, atrėmus nugarą į mylimąjį ir lėktum nuo stataus kalno, o vėjas glostytų veidą, šnibždėdamas pasaulio paslaptis. Tokios akimirkos padeda ištverti viską, ką gyvenimas atseikėja ne taip jau ir malonaus. Tada gulėdama vonioje, jausdama slegiantį pasaulį, kuris dar ir pasišaipo iš tavęs, vis vien žinai, kad gyvenimas ne toks jau ir blogas, kad yra kas besąlygiškai myli, kas supsis su tavimi supynėse ar netikėtai apkabins, arba kas tyliai katiniškai pritūps šalia tavęs ir pauostys švelniom katiniškom nosytėm bei ašaras nušluostys šiukščiais liežuvėliais. Net pačiomis skaudžiausiomis akimirkomis aš žinau, kad nebesu ir nebebūsiu viena, kad verta ištverti, atsistojus pasitaisyti susiglamžiusią suknelę ir nusišypsoti. Na ir kas, kad vieni miršta lečiau, o kiti greičiau.

Nelinksma man dienalė buvo.
 

4 komentarai:

  1. kazkodel sitas blogas virsta i depresijos dienorasti...net nebesinori skaityt..:(

    AtsakytiPanaikinti
  2. Anonimiškas, o imk ir neskaityk. ;) Aš nemanau, kad depresiškai rašau. Ir man šitas įrašas visai depresija net nekvepia. Net atvirkščiai: jis apie tai, kad net kai labai labai negera, kai labai labai skauda, žinai, kad bus ir yra geresnių akimirkų už visą tai, kas yra bloga, ir kad neverta gyventi tik tos akimirkos blogumu. :)

    Aurelija, man tavo šypsena labai patinka. :]

    AtsakytiPanaikinti
  3. Labai gražiai parašei, ypač čia "Guli atrėmus galvą į kaistantį nuo karšto vandens vonios metalą. Jauti tekančią srovę pro akis ir supranti gyvenimo trapumą. Mes mirštame kiekvieną dieną"

    Tikrai taip, mes tikrai mirštame kas dieną ir neverta jaudints dėl dalykų, dėl kuriu jaudinasi dauguma. Suvokti-pajausti koks trapus pasaulis yra didelė jėga...O įrašejaučiu gyvenmišką džiugesį. :)

    AtsakytiPanaikinti