Nuo savo brangiojo šį labai ankstyvą rytą gavau dovanų žvakę. Milžinišką, baltą žvakę. Man žvakė tikrai nėra išsisukimas nuo dovanos (kaip daugelis sako), bet nuostabus jaukumo simbolis, kuris sušildo ir įkvepia net pačią niūriausią dieną.
Kartais reikia savo antrąjai pusei dovanoti ne tai, ko jis nori, bet tai ko jam reikia, bet jis to nesupranta, kad reikia.
Vilius nenešioja jokių galvos apdangalų. Kai būna be galo šalta lauke, tada jis išsitraukia tokią labai sunešiotą, dar jo mokyklos laikus menančią kepurę, kuri yra baisi kaip karas ir maras kartu sudėjus. Todėl aš jam padovanojau vyriškas ausines, kurios ir nepastebimos, ir galvos nekanda, ir plaukuosenos nevelia. O svarbiausia ausis nuo vėjo paslepia, juo labiau, kad jis šią dieną praleis prie jūros.
Kita šios komplikuotos dienos dovanėlė man buvo medinis, dekoruotas indelis, kuriame kvepėjo trys "arbatinės" žvakutės. Labai miela dovanikė. :)
Na, o nuo manęs man sesė gavo šį bei tą savo "kraičiui". Man taip dekoruoti indukai labai gražu, todėl nesusilaikiau nepadovanojus bent vieną ir savo sesutei.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą