Mano dienoraštyje daromas remontas. Atsiprašau už iškilusius nepatogumus. :}

2013-01-18

Spinta.

Prieš pradėdama rašyti VĖL savo dienoraštį, aš susidariau planelį, kurio siekiu žūt būt laikytis. Bet kaip žinia planai kartais ima ir pabyra. Nes imi ir prasloguoji visą savaitę: nosis raudona, lūpos nusausėję, plaukai susivėlę, o akys nuo nemiegotų naktų pajuodę. Nemiegu ne dėl slogos, o todėl kad SEZONAS. Visi, kas bent kiek užsiima sodininkyste/daržininkyste ar bent ant palangės auginą pomidorus, žino, kad šitiems užsiėmimams reikia pradėti ruoštis jau nuo sausio mėnesio. Tai va, dėl JŲ aš ir nemiegu naktimis: bandau prikišti kuo daugiau popierinių vokelių aukso vertės sėklomis. Bet aš čia ne apie savo sėklas rašyti noriu.
Va, susikūriau sau rašymo tvarkaraštį ir tvirtai nusprendžiau, kad penktadieniais rašysiu apie vieną man labai smagų dalyką - savo drabužius. Ne, aš stiliaus blogo nekursiu, madų nesivaikysiu, bet kasdienis meditavimas prie drabužių spintos, renkantis ką aš šiandien noriu dėvėti, man labai būdingas.. o aš čia apie savo kasdienybę juk ir rašau. Vat...
Bet šią savaitę aš dėvėjau Mortą (taip mes su Viliumi vadinam vieną baisią kailinę liemenę, kurią dėviu sirgdama,  arba, kai namie atšąla iki 11laipsnių) ir tokia šiame savo kampelyje aš tikrai nenoriu pasirodyti. Juk čia bent kiek turi būti gražu, tvarkinga ir miela (kitaip juk niekas čia nieko neskaitys). Tai neklaidžiojant po mano šią savaitę sušnirpštų servetėlių lankas eime prie reikalo.

Šios nuotraukos padarytos prieš metus. Bet ir tada oras buvo labai panašus į dabar esantį. Ėjome su Sima pasivaikščioti ir pasigrožėti nubalusiu Kaunu. Dėvėjau trumpus kailinukus tamsiai rudus ir tamsiai rudą undinėlės stiliaus verstos odos sijoną. Tą dieną norėjosi šio to ryškaus, tai derinau ryškią raudoną ir mėlynas spalvas: ilgarankoviai marškinėliai, aukštu kaklu, raudonas raištis ant galvos, mėlynas šalikas ir masyvus vėrinys su mėlynais akmenukais. Kad nesušalčiau dėvėjau dar ir megztą juodą liemenę, ilgas juodas pirštines ir juodus aulinius batus. Ir kad maža spalvų nepasirodytų dar lūpas pasidažiau ryškiai raudona spalva.



O čia šiaip balta baltame.

Tai tiek. Einu stebėti kaip varvena per lubas vanduo, nes kaimynai mus apliejo ir toliau šniurkščiosiu. Tikėkimės kita savaitė nebus tokia slegianti bei aš galėsiu atrasti laiko pasimėgauti ir šiųmetine nuostabiai balta žiema. 



Muzika kaip tik tinkama penktadieniui.

Neperšalkit.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą