Netikra lazanija.

Kažkada seniai seniai, prieš kokius gerus 15metų, prisižiūrėję legendinio filmuko apie storą katiną, mes su mama nusprendėme, kad atėjo laikas ir mums išsikepti lazanija...Pranaršėm visas parduotuves ir radom plokščių, didelių makaronų (prieš 15metų didelio makaronų pasirinkimo nelabai buvo) ir ėmėmės darbo. Tikslaus recepto, aišku, neturėjom. Neturėjom nieko, kas galėtų paaiškinti, kas iš tiesų TA lazanija yra. Žinojom, kad joje turi būti makaronai, sūris ir pomidorų padažas. Kaip žinojom, taip ir padarėm. Maltą mėsą sumaišėm su prieskoniais, susitarkavom fermentinį surį, čiupom papraščiausią kečiupą ir visą tai gražiai susluoksniavom su nevirtais makaronais skardelėje. Buvo galima numanyti, kad taip paprastai makaronai tikrai "nesuminkštės", todėl visą mūsų "lazania" užpylėm sultiniu. Ir tikrai iškeptė. Ir valgoma buvo. Ir mano tėvai vis dar karts nuo karto šį makaronų ir mėsos-sūrio apkepą kepą...
Po kokių 9metų, kai aš vis mažiau laiko praleisdavau tėvų namuose, o po to galutinai iš jų išsikrausčiau, aš pradėjau savarankiškai gaminti sau valgyti. Dažnai man pavykdavao. Dar dažniau - ne. Paslaptis tame, kad stengiausi skonius ir receptus atrasti pati, nieko neklausdama ir nesimokindama iš protingų receptų knygų: taip paruošdavau kalmarus gumos skonio, beskonius baklažanus ir pievagrybius, o bulvių kroketai priversdavo valgytovus jai pasišlykštėti. Stengiausi gaminti viską, ko mano mama negamindavo. Maištas prieš nusistovėjusią tvarką.. bet vieną dieną, kai buvau labai pavargusi nuo visko ir baisiai išalkusi, klaidžiojau po prekybos centrą ir pamačiau tuos didelius plokščius makaronus.. ir nedvejodama juos dėjau į savo pirkinių krepšelį. Dar pasičiupau įvairiausių daržovių, skardinę konservuotų pomidorų, maltos mėsos ir pasigaminau lazaniją pagal save. Nuo to tada daug praėjo laiko. Perskaičiau daug protingų knygų apie maisto ruošimą, daug visokių gudrybių išmokau dirbdama restorano padavėja (stebėdavau dirbančias virėjas ir viską sąžiningai dėjau į galvą). Paruošiau ne vieną ir ne dvi TIKRAS lazanijas, kaip ir priklauso jas paruošti... bet vis dar, karts nuo karto, aš gaminu TĄ netikrą lazaniją, kuri pastumėjo mane vietoj kvailų eksperimentų pabandyti išmokti maisto ruošimo pagrindus. Gali būti, kad daugeliui gurmanų ji atrodys nevalgoma, o gal net ir bjauri, bet mano manymu tai puikus būdas sunaudoti šaldytuve užsigulėjusius produktus (tuo atvėju, jei picos nesinori :).


Netikra Lazania.

Reikės: didelių, plokščių makaronų, megiamos maltos mėsos, kiaušinio, fermentinio sūrio, konservuotų pomidorų tyrės, sezoninių daržovių (brokoliai, cukinijos, baklažanai, kalafijorai, papriko etc), konservuotų agurkėlių, mėgiamų prieskonių, mėsos ar daržovių sultinio.

Pirmiausia sumaišom maltą mėsą su kiaušiniu bei mėgiamais prieskonias (panašiai kaip papraščiausiams kotletams), susitarkuojam fermentinį sūrį, susipjaustom daržoves.. ir pradedame gražiai dėlioti į pasiruoštą kepimo indą produktus: makaronai+mėsa+konservuoti agurkėliai+pomidorų tyrė+sūris+makaronai+daržovės+pomidorų tyrė+sūris+makaronai+pomidorų tyrė+sūris. (Aišku variacijų čia visokių gali būti: juk čia netikra lazanija. Čai net ne lazanija... :). Apkepą apipilame atsargiai sultiniu ir pašauname į įkaitintą orkaitę. Kepame-troškiname kol pagaliukas lengvai perduria visus sluoksnius, o sūris ant viršaus apskrunda. Palaukiame kol truputį atvėsta ir valgome.

Kaip jau minėjau, tai puikus ir greitas būdas suvartoti šaldytuve gulinčius produktus ir dar sočiai pamaitinti išalkusią šeimyną. :)

Skanaus!

P.S. Reikia išmokti gražiau fotorafuoti maistą, o tai beveik neestetiškai jis atrodo įmažintas. :/