Apie nostalgiškai geltonas akimirkas mūsų dangaus žydrumo gyvenime.

 Tai yra vaizdai, matomi pro mūsų namų langus (o ypač balkoną). Tas senas rausvas namas yra tie namai, kuriuose aš užaugau ir kur lig šiol mano tėvai gyvena.

Dažnai bėgame tolyn nesusimąstydami apie tai, kas vyksta aplinkui. O ką jau kalbėti, kad stapteltume pasigrožėti iki išprotėjimo geltonais beržais, rudeniška ryto gaiva, kurią užuodi iškišus nosį į balkoną, o rankuose tuo tarpu garuoja karštos arbatos puodelis. Nesusimąstome apie tai, kad skubėdami mes pamirštame iš tiesų gyventi ir kai sustojame dažniausiai pamatome, kad šitiek laiko iššvaistėme veltui. O tikrą, nesumeluotą, nesuvaidintą laimę gali suteikti nuoširdus pokalbis su mylimu vyru, kai kalbama net ne apie pačius žaviausius dalykus pasaulyje, naivių animacinių filmukų peržiūra, sėdint Jam ant kelių ir kikianant nežinia iš ko (juk suaugėliai turi juoktis tik iš LABAI juokingų dalykų) arba tiesiog plauni indus, o kitame kambaryje Jis kažką meistrauja ir tavo širdį užlieja toks nepakartojamas ramybės bei laimės jausmas, kuris niekada negimsta galvojant apie studijas, gerą darbą ir kitus rimtiems žmonėms priklausančius dalykus. Tada norėtųsi čiupti Jį už rankos ir pabėgti nuo viso pasaulio į jūsų dviejų vienatvę, kur niekas niekas jūsų neišskirs ir kur galėsi tiesiog žiūrėti į geltonuojančius beržus, padėjus galvą ant Jo peties, o po to, kai šaltis pakutens nosis, eiti namo ir valgyti pačią parasčiausią moliūgų sriubą.. ir tai vadinti tikra laime.

Pati papraščiausia moliūgų sriuba.

Reikės: vištiesno krūtinėlės arba vištienos file gabaliukų, moliūgo (naudojau nediduką kvapnųjį moliūgėlį), 3morkų, 4-5česnako skeltelių, aliejaus kepinimui, natūralaus skonio lydyto sūrelio, petražolių lapelių, juodųjų pipirų žiupsnelio, drusko pagal skonį, ciberžolės saukštelio.

Užsikaičiam virti vištienos sultinį. Kol jis verda, nuvivalome morkas, česnaką ir moliūgą, susismulkiname nedidukais kubeliais. Pekepiname česnaką, po to suverčiame morkas. Kai morkos pradeda minkštėti, sudedame moliūgo kubelius ir dar truputį patroškiname pridengę dangčiu. Į jau išvirusį vištienos sultinį suverčiame morkų-moliūgų troškinuką ir dar kelias minutes paverdame. Po to viską labai gerai pertriname, kad neliktų gumulėlių ir vėl užkaičiame dar truputį pavirti ant silpnos ugnies. Labai atidžiai maišant įdedame lydytą sūrelį ir labai gerai išmaišome, kad neliktų jokių sūrio gumulėlių. Galiausiai įmaišome šaukštelį ciberžolės ir dar kartą gerai išmaišome. Va, ir sriuba jau paruošta: pilstome į dubenėlius ir mėgaujamės. Labai skanu su skrudintos duonos kubeliais.