Mano dienoraštyje daromas remontas. Atsiprašau už iškilusius nepatogumus. :}

2011-11-04

Apie malonias vieteles pasėdėti. Antra dalis.

Vakar vakare susimąsčiau, kad jau senokai apie savo pukų kamuoliukus rašiau. Tai vat, atėjo laikas ir antram įrašui Apie malonias vieteles pasėdėti. Pirmasis turėjo visai neblogą pasisekimą. :D

Persikrauščius į naują butą rodos katės mažiausiai streso patyrė. Joms tai tapo savotiška nauja žaidimų vietele, kur galima kopinėti, žiūrinėti, kur daug didesni langai ir kambarių daugiau, kitokios durų rankenos (lengviau įveikiamos), o kur dar betvakė mūsų namuose, kurioje galima slėptis ir medžioti viena kitą.. arba savo šeimininkus. Žinoma, atsirado ir naujos pasisėdėjimo vietos, vietelės kur galima numigti vieną kitą posmą etc. Viena keisčiausių tai tualetas. Gertrūda labai ten mėgsta įlįsti ir numigti...

Ateini sau ryte užsimiegojusi... o ten irgi miega. Ir dar atsisako išeiti: niurzga, kai išneši ją iš jos "jaukiosios" miegojimo vietelės.

Kas be ko, jei jau viena ten miega, tai ir kitai reikia užsukti patikrinti kas ten gero yra. Maža kas, gal ten vorų kolonija gyvena ir Gertrūda saugo juos nuo Mėjos dantukų. :)

O dar kur pasiruošimai kelionėms. Ruošiesi, pakuojiesi, galvoji kaip čia ko nepamiršus, o kai atieini pasiimti kelioninio šaldtytuviuko randi ten gulinčią Mėją ir į svečius užsukusią Gertrūdą.

Žinoma, o kur dar pasivoliojimai-padūkimai šeimininkų lovoje. Atrodo tik tik buvai sutvakius užtiesalą, o už 15minučių jis vėl būna susuktas į gumulą, o tame gumule dar ir dvi kates randi.

Na, o tai, kuriai jokios aukštumos, rodos, nėra neįveikiamos, galima labai retais karteliais leisti prigulti ir ant šeimininko peties.. o šis tuo tarpu dar ir pakaso ausį: dvigubas malonumas garantuotas. :D

Deja pavyzdys lipti kuo aukščiau yra užkrečiamas (kaip ir pavyzdys mėtyti daiktus nuo stalo arba vogti sausainius), todėl mūsų mažoji (na, dabar gerokai apvalesnių formų) Gertrūdytė tik šast ir atsiduria ant pačių durų viršaus: ir kada ji spėjo išmokti taip šokinėti? :o

Ir dar pabandyk ką nors be kačių nuveikti: jokiais būdais tatai neišdegs. Kad ir fotografuoji daiktus pardavimui-atidavimui, nes jų jau nebereikia, ir tyčia netyčia kažkaip kadre atsiranda katės.
O gal kam reikia senos senutėlio televizoriaus?

Bet pati pati smagiausia, mylimiausia ir kas diena apūkiama bei apkniaukiama vietelė, kur norisi iškišti savo pukuotąsias nosytes yra ne kas kita, bet balkonas. Prie kiekvienos progos, vos tik išeini į balkoną, Mėja ir Gertrūda tiesiu taikymu bėga pakvėpuoti grynu oru, pamedžioti vabalėlių ar stebėti viso, kas tik juda aplinkui: balkonas yra jų šventovė... kurios lankymo sezonas kaip tik baigiasi, nes atšalus orams nėra reikalo tokios vertingos šilumo išleisti į lauką.

Rodos nebūna nei dienos, kad Mėja ir Gertrūda neitų ieškoti nuotykių, nekrėstų pokštų, nebūtų pabartos ir paglostytos, nes jų gyvenimas yra tikra žaidimų aikštelė, kur popietinis miegelis LABAI jau vertingas yra. :]

5 komentarai:

  1. praverstų ir man tokios katytės - pagaudytų vorus, nes pastarieji jau, kai įsisuka, tai baisu būna :) Manau, didžiausias smagumas yra dėl to,kad jos dvi:)
    Bet ir mūsiškis kartais duoda vaizdų - mėgsta iš pasalų ant nugarų pašokinėt, o miega tai irgi visur kur įmanoma ir neįmanoma :D

    AtsakytiPanaikinti
  2. Katinukai, kokie gražučiai aaa.. :))


    http://nicollealittlebit.blogspot.com/

    AtsakytiPanaikinti
  3. Vaida, man vorai gražu, todėl aš juos gelbėju nuo tragiško likimo būti suvalgytiems. Lai savo plėšrūniškus instinktus katės patenkina medžiodamos muses. ;)

    Nicolle, o argi būna negražių katinukų. ;)

    AtsakytiPanaikinti
  4. Jooop, labai jau artimas postas ;PPP :)

    AtsakytiPanaikinti
  5. Minija, čia visiems katinų augintojams šis įrašas turėtų būti artimas ir niekuo nebestebinantis. :DDDD

    AtsakytiPanaikinti