Kaip žinia, švenčiant kokią nors šventę, o yapč paskutinįjį Viliaus dvidešimt~ , kur alum palyja, apyniais pasninga, iš ryto labai norisi to, kas širdelę gaivintų ir priverstų norėti ne tik abejingai tysoti saulės atokaitoje. :) Aš tikrai nujaučiau, kad taip bent vyriškąjai mūsų kompanijos pusei nutiks, todėl sąžinigai pasiruošiau, kad virsiu didžiulį puodą burokėlių sriubos.. ir ne kur kitur, o ant laužo. :) Bet pasikeitus planams (apie Viliaus gimtadienio palnus galite paskaityti čia<--), burokėlių sriubą teko virti puodą pastačius ant kepsninės. Daugiau šiaip padriko teksto neberašysiu ir pateiksiu patį pirmą įrašą mano gyvenime su išsamiu patiekalo gamybos procesu :)
Burokėlių sriuba su rūkytais šonkauliukais bei dūmo kvapu.
1. Užsikuriame ugnį kepsninėje ir leidžiame jai įsidegti, uždedame groteles ir pastatome ant jų puodą su vandeniu.
Atkreipkite dėmesį koks gražus ir baltas puodas.. :)
2. Kol užverda vanduo, o tai nutinka pakankamai greitai, nusiskutame bulves.
3. Kai vanduo yra jau užviręs, į jį sudedame susmilkintus parūkytus šonkauliukus. Leiskime jiems gerai nuvirti, bet tik nepamirškite sąžiningai nugriebti visas atsiradusiais putas.
4. Kol šonkauliukai verda, susimulkiname bulves:
6. Kol verda bulvės rūkytos mėsos nuovire, nusilupkite iš anksto išvirtus burokėlius.
7. Kai bulvės pradeda minkštėti, tiesiai į puodą (nenusideginant rankų, nes gi verdame ant atsoros ugnies) sutarkuojame burokėlius.
8. Sutarkavus burokėlius pasakaninkite sriubą mėgiamais prieskoniais, druska (jei tik mėsa nebuvo labai sūri) bei pačiu parasčiausiu actu (čia užvirė mūšis tarp manęs ir Simos: kiek acto reikia pilti?!!!? Man patinka rūgščiau, todėl aš acto pilu nemažai, be to atgaivinti skrandį tinka rūgštokas maistas. Sima būtų pylusi acto tik vos vos, nes jos nuomone, ten ir taip viskas buvo skanu. :D Nugalėjo draugiškas kompromisas. :] ). Sudėjus prieskonius leidžiame dar truputį pavirti sriubai vis patikrinant ar bulvės dar nėra išvirusios (stengiamės jų nepervirti, nes tokiu atvėju jos bus labai neskanios).
Atkreipkite dėmesį, kad prieš tai baltas puodas, pasidarė itin juodas. :)
9. Pilstome burokėlių sriubą su rūkytais šonkauliukai bei dūmo kvapu į dubenėlius, skaniname grietine ir valgome, kol puode nelieka nė lašo.
Tai buvo sriuba, kuri ne tik padeda nuo rytinių skraindžio-galvos skausmo bei troškulio, bet ir labai smagus nuotykis, kur visi draugai susirenka kartu ir išsiverda itin skanią bei aromatingą sriubą, kuri net ir tokią be galo karštą ir saulėtą dieną tik dar labiau mielai sušildo širdis. :]
Ačiū Simonai už šį įrašą: be Tavęs jo tikrai nebūtų. :D O ir sriuba nebūtų buvus tokia skani, jei ne Tavo pagalba. ;)
jėė, čia man pravers šis receptas, nes burokėlių sriuba man niekaip nesigauna skani :D
AtsakytiPanaikintiBrumbrumai, tik nepersistenk su actu: pilk po lašiuką ir kas kartą ragauk - kai bus skanu, daugiau nebepilk. Nuo acto burokėlių raudonumas išliks ir bus maloni rūgštelė. :)
AtsakytiPanaikintivisada maniau, kad pagirioms geriausiai tinka raugintų kopūstų sriuba, niekada nebūčiau pagalvojusi apie burokėlius :)
AtsakytiPanaikintiLabai skanios nuotraukos, net užsinorėjau šios sriubos :) Tik va, acto tai aš nepilčiau :)
Vaida, mano burokėlių sriuba turėjo dvi paslaptis: šonkauliukus ir actą. Būtent tai ir padeda nuo pagirių. ;)
AtsakytiPanaikintitai taip, supratau, kad paslaptis rugštyje :) Bet tai kuo čia dėti šonkauliukai?
AtsakytiPanaikinti