Apie tai kaip Dreisena atrodo.

Man visą gyvenimą, imantis bet kokio rašymo, visada būdavo sunku, labai sunku pradėti pradžią. Ir nors aiškiai žinau apie ką aš šiandien noriu rašyti, pradėti, rodos, beveik neįmanoma. Todėl sėdžiu ir siurbčioju gerokai pasaldintą arbatą iš namuose telikusio vieno tikrai teisingo dydžio puodelio (visų savo Kalėdų senelių aš einu ir zirziu, kad man DIDELĮ puodelį padovanotų). Tai gi ką aš apie čia. :)

Kaip jau visiems, dažniau čia besilankantiems, yra aišku, kad šis mano kampelis yra rašomas tikrai ne kokia konkrečia tema. Todėl, jei tik man šauna į galvą, galiu čia rašyti net ir apie filosofinius būties klausimus, perskaitytą straipsnį ar dar kokius velnius. O šiandien man norisi pakalbėti apie... savo išvaizdą.

Aš tikrai seku daug stiliaus blogų ir mano nuomone aš tikrai nesu stilinga asmenybė (bent jau lyginant su kitomis dienoraštininkėmis). Aš į savo garderobą tikrai labai labai mažai investuoju, nes dabar yra tikrai svarbesnių dalykų. Neperku aš ir kosmetikos (dažniausiai ją gaunu dovanų), nors labai mėgstu dažytis. Pas kirpėjus nevaikštau, nes mano plaukuoseną labai brangiai kainuoja sutvarkyti, todėl jei jau nueinu, tai ir praleidžiu ten daugiau nei dvi valandas. Ir šiaip kasdienybėje aš atrodau maždaug taip:

Nors ir nemėgstu dėvėti kelnių, bet džinsai yra mano nuolatinė kasdieninė apranga, kurią patogu vilkėti ir gamtoje, tvarkantis, gaminant valgyt arba kai tiesiog tingisi kažką galvoti apsirengti originaliau (pavyzdžiui važiujant į prekybos centrą pirkti duonos). Marškinėlių ir megztukų kolekciją teko persikrausčius į naujus namus gerokai praretinti (kaip ir visus kitus drabužius), nes nebebuvo kur jų susidėti.. ir šiaip susitikus, šiais metais, su ne viena ir tikrai ne dviem dienoraštininkėm susidariau įspūdį, kad jos mane tik taip ir įsivaizduoja. Per didžiąją savo vasaros nerašymo pertrauką aš labai daug galvojau, kodėl mane įsivaizduoja tokią ganėtinai nykią?.. Gal dėl to, kad labai dalinuosi savo kasdienybe, bet ne tuo, ką mes veikiam už namų sienų, kai iškišam nosis į miestą? Juk vos tik man reikia išeiti iš namų, aš tikrai nuoširdžiai stenguosi puoštis ir tikrai nebeatrodau visiškia pilkai. Gal ir nesu labai jau originali bei madinga, bet stengiuosi apsirengti taip, kad man būtų gera ir kad mano apranga atspindėtų mano visomis vaivorykštės spalvomis išdažytą vidinį pasaulį. Todėl šią vasara, galvodama apie būtent šį įrašą, aš kelis kartus paprašaiu, kad mano brangusis nufotografuotų mane, būtent tada, kai aš apsirengus tai, kas mane tikrai atspindi.

Dievinu šį orandžinį lietpaltį (nors tikrai nemėgstu orandžinės spalvos.. na, nebent vieną kitą detalę). Jis šios vasaros pagrindinis pasirinkimas, kai reikėdavo ką nors šilčiau apsivilkti. Mano nuomone tai buvo labai protingai investuoti 5lt. :D

Dar vienas dalykas, kuris itin vyrauja tik mano kasdieninėje aprangoje, tiek pasirodant viešumoje yra gėlėti, plonų audinių sijonai. Jų labai norisi, kai tik prasideda pavasaris bei vasaros pradžioje, kol dar nebūna atsibodę.:] O metams persiritus į antrą pusę, kažkaip vis dažniau išsitraukiu ramesnių raštų sijonus bei sukneles.

Šis derinys gavosi beveik netyčia: žali, labai seni marškiniai, kurių raštas man labai patinka, buvo netyčia suderinti su raudonu sijonu, o pasijuokus, kad reikia dar ir geltonos, kad visiškai kaip vėliava atrodyčiau, tai dar ir gelsvus trumparankovius marškinėlius apsivilkau. Tikra krepšinio fanatikė atrodžiau (tuo metu kaip tik vyko didžioji krepšinio šventė Lietuvoje). :)

O šis raudonas, klostuotas, dvisluoksnis, šilkinis sijonas buvo išgelbėtas nuo keliavimo į pečių. Šią vasarą jis buvo vilkėtas irgi ne kartą ir ne du, nes tai irgi buvo greitas puošimosi variantas, kai nesinori ilgai medituoti, žiūrint į spintos turinį. Ir dar tas malonus šilko šiurenimas, kai eini gatve, nuteikia labai moteriškai. :]

O čia jau mano šiltasis variantas rudeniui, kai išeini pasivaikščioti Laisvės Alėja susikibus už rankučių su vyru, geri karštą spanguolinį gėrimą ir niekur neskubi, nes vakaro oras dvelkia rudenine drėgme ir ta kiestai liūdna romantika. Tokiems vakarams turiu labai šiltą rausvą sijoną, kurį man įtaisė anyta ir trumpą berniukišką švarkelį, po kuriuo gali apsivilkti net ir labai šiltą megztinį.

Nuotrauka Romo Šarakausko.

 

O čia mano koncertinė apranga. Aišku šis derinys jau gerokai man pabodo, nes buvo irgi vilktąssi ne kartą ir ne penkis, bet jis visada efektyvus bei laiku ir vietoje. Trumpa ilgarankovė suknelė, mėlynos blauzdinukės, mėlynas dirželis (kurio čia nesimato), mėlynas makiažas ir miniatiūrinis rankinukas, sukurptas dar tada, kai mokiausi mokykloje. Paprasta ir visai miela (bent jau taip aš manau).

Tai tiek apie mano spintos turinį. Čia parodžiau tik gal kokį procentėlį kitą iš to, ko esu prikaupusi ir ką vilkiu. Nežinau ar verta pradėti man rašyti apie savo aprangą, šukuosenas bei makiažą, nes vis dar tiksliai nesuprantu, ko Jūs, mano skaitytojai, tikitės užsukę į mano dienoraštį... bet jai tik tai Jums įdomu, aš su didžiuliu malonumu stengsiuos kuo dažniau įamžinti tai, kaip Dreisena atrodo. :D