Mano dienoraštyje daromas remontas. Atsiprašau už iškilusius nepatogumus. :}

2003-12-10

Gyvenimo karuselė.

Gyvenimas toks beprasmis dalykas. Viskas veda tik į galutinį tikslą – mirtį. Pradžia ir pabaiga. Gyvybės ratas. Round, round. Sukiesi gyvenimo karuselėj, plūduriuojančioje beprasmybės vandenyne, kol galiausiai supykina. Tada pajėgi tik sėdėti ir žiūrėti į vieną tašką arba verkti. Kiti žmonės bent suranda antrą sielos pusę ir kartu su ja supasi beprasmėje gyvenimo karuselėje. O Tu tokia viena ir tokia nesuprasta. Gali šaukti, klykti: niekas Tavęs net nepastebi, niekas Tavęs negirdi ir nesupranta. Galiausiai Tu išprotėsi... Bandysi ištrūkti iš kambario be durų, be langų, trankysies į keturias sienas, kol visas Tavo kūnas pasruvs krauju. Pienas ir kraujas. Baltas balandis ir raudonos rožės. Ašaros ir vynas. Skausmas, skausmas... Skausmas!

Viskas tik sukasi, tik lekia pro Tave, o Tu tik stovi kaip elektros stulpas šalia greitkelio, stebi, mąstai ir kuo daugiau mąstai, tuo baisiau ir skaudžiau Tau darosi. Senovės indėnai sakydavo, kad išprotėję žmonės mato tikrąjį žmogų, tikrąjį pasaulį. Bepročiai mato žmones be kaukių ir jie patys nebemoka apsimetinėti. Jie tyresni, gal net geresni... Klajojimas baltom stepėm. Vizija ir tikrovė.

Ar Tu jau išprotėjai? Ar tai, kas Tau dabar darosi, yra laikina? Ar Tu greit pradėsi juoktis? Gal Tau būtų geriau, jei verktum? Tu nori verkti, nori kad Tave apkabintų, nori būti mylima... Beprasmybė, beprasmybė...

Gyvenimas yra begalinis ratas, o Tu jame sukiesi kaip didžiulėje karuselėje, kuri plūduriuoja beprasmybės vandenyne.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą