Kartais atrodo, kad geriausia išeitis yra „auksinė adata“ ar net paprasčiausia kulka. Tau taip viskas atsibodo. Atsibodo šypsotis, kai norisi verkti. Atsibodo kalbėti, kai norisi tylėti. Atsibodo vaidinti šaltą ir tvirtą. Tau viskas atsibodo...
„Gyvenimas užknisa“, - kartą Tau sakė draugas. Ne ... Gyvenimas tik šiaip šlykštus. Žmonės tik aktoriai gyvenimo teatre. Žmogus – marionetė. Besmegenis, nuvaškuotas manekenas, tampomas už virvučių. Jos priverčia žmogų judėti taip, kaip užsimano aukštesnės jėgos. Žmogus lankstosi, juda ir dirba beprasmiškai. Mes net kvėpuojame mechaniškai, mūsų širdys plaka mechaniškai. Mes nieko nevaldome. Viskas jau yra nespręsta, nulemta. Mūsų gimimas, gyvenimas ir mirtis yra nuspręsti įvykiai. Viskas yra sužymėta dideliame gyvenimo kalendoriuje. Raudonos ir juodos dienos. Šventės ir gedulas.
Gyvenimo skonį pajunta ne kiekvienas. Bet Tu pajutai. Tu gyvenai trumpai, bet audringai. Tu pajutai, kad gyvenimas gali būti gražus, kad gyventi galima, kad žmonių būna ir gerų bei nuoširdžių. Gyventi Tu nori. Tu nori nutraukti pančius, nori nuplėšti virves, kurios paverčia Tave marionete. Tu nori šaukti: „Aš noriu gyventi! Aš noriu būti laisva...“
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą