Mano dienoraštyje daromas remontas. Atsiprašau už iškilusius nepatogumus. :}

2004-02-02

Iš niekur į nieką.

Kiekvieną rytą, vos tik pramerkus akis tu pradedi keikti pasaulį. Nesvarbu ar saulė šviečia, o vėjas išblaško debesis ir dangus tampa skaisčiai mėlynas... Nesvarbu ar lyja, viską perlyjantis, šaltas rudens lietus... Tau senai jau viskas nesvarbu...

Ir kiekvienas Tavo rytas toks pats, kaip ir vakar, kaip ir bus ryt ar poryt. Tu atsikeli, nusiprausi veidą lediniu vandeniu, išgeri karštos, itin saldžios, arbatos puodelį. Po to apsirengi... Dieninis kremas. Balta pudra, juodas tušas ir akių pieštukas bei ryškus, raudonas, provokuojantis lūpdažis... Ir išeini. Eini iš niekur į nieką, nes niekas niekada niekur nelaukė Tavęs... Graudu, gal kiek apgailėtina. O Tu dar tokia jauna... Kas bus, kai Tu būsi susiraukšlėjusi senučiukė? Tu juk nieko neturi tu juk nieko nemyli. Tavo draugai Tave vadina Šešėliu, nes Tu slankioji pakampiais, slepiesi nuo saulės, be kurios Tu negali gyventi. Tavo oda kasdien vis bala, o širdis kietėja. Ji darosi panaši į skaidrų ir kietą deimantą, nuo kurio taip gražiai atsispindi šviesa, jausmai ir visa, kas žmogiška. Bet deimanto briaunos kietos ir aštrios. Jos žaloja Tavo sielą. O kas ta Tavo siela? Ar gi tai dievo dovana, galimybė amžinai būti ir gyventi, ar tik jausmai ir emocijos? Gal... Bet Tu žinai, kad Tavo siela baigia nukraujuoti. Ją pervėrė nevilties bei baimių ietis ir dabar, daugiau nei šešerius metus, jinai kraujuoja tarp Tavo sudaužyto pasaulio, svajonių ir planų... Išgelbėk! Atgaivink...

Ne Tau šis gyvenimas, ne Tau svajonės ir ne Tau skirta mylėti. Juk meilė tik cheminis procesas, reakcija, įvykusi Tavo smegenyse, kai išskiriamas hormonas endorfinas, kuris suteikia laimės ir euforijos pojūtį. Meilė – tai chemija. Pasaulis – atomai, molekulės, ląstelės. Gal būt ir sielos nėra?... Gal būt nėra nei pragaro, nei rojaus? Bet ne. Kažkas yra ir Tu ten eisi. Nueisi ir sutiksi tą, kuris Tave paliko, bet kuris Tave suprato, kuris buvo vienintelis tikras draugas. Nors Jis ir sakė noriu bei geidžiu, bet Jis Tave suprato ir suvaldė savo kūnišką instinktą. Gal būt tu Jį mylėjai? Gal būt... Bet tai jau nesvarbu ir nereikšminga... Tu tik eini iš niekur į nieką...

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą