Mano dienoraštyje daromas remontas. Atsiprašau už iškilusius nepatogumus. :}

2004-12-12

Sielos namai.

Graži, šerkšnota žiema. Šaltukas... Girgždantis sniegas po sunkiais kareiviškais batais ant smulkių ir plonų it degtukai kojų. Aptirpęs ir paraudęs veidas, per kurį teka skaidri ašara. Nebejauti šalčio, nors esi apsivilkusi tik ploną megztuką ir senu, jau nublukusius, džinsus. Rankoj Tu laikai juodą kuprinę, kurioje Tavo visas gyvenimas. Nežinai nei kur eiti, nei ką daryti. Norėtum kristi negyva, tarsi peršautas paukštis. Norėtum virsti druskos stulpu ar nudžiuvusiu medžiu. Numirti...

Bet tai lengviausia išeitis. Tau dar liko laiko. Tu turi gyventi. Pažvelgi atgal: ten Tavo namai, Tavo šeima, Tavo gyvenimas ir siela. Nors Tavo gyvenimas suskaldytas, Tu grįžti NAMO ir bandai sulipdyti gyvenimą...

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą