Bilietas.

Gyvendami mes važiuojame į galutinę maršruto stotelę, kur ir pasiliekame. Pakeliui būna daug įvairių sustojimų – priverstinių ir savanoriškų. Kartais nuleidžia padangą, o kartais tiesiog norisi sustoti ir priimti dar vieną pakeleivį į neužmirštuolių žydrumo autobusą: užpildai dar vieną tuščią sėdynę gyvenimo autobuse.

Aš turiu bilietą. Bet jį perplėšus pusiau galima pasikviesti vieną žmogų važiuoti visą kelią į pabaigą kartu ir dar už dyką. Savąjį bilietą perplėšiau pusiau ir pusę padėjau ant stalo, bet aš tik vieną žmogų kartu su savim galiu pasiimti. Pusė bilieto guli ant stalo, prieik ir pasiimk. Aš laukiu, kol mano bilieto puselę pasiims ir prisės šalia manęs žmogus, kuris bus pasiryžęs žvelgti pro gyvenimo autobuso langą, švelniai laikyti mano ranką ir leistų jam užmigti ant jo peties.