Apsivalymas.

...ar girdi, kaip vėjas poliruoja ledini veidrodį ant asfalto... kaip braška šąlantys medžiai pakelei... šaltis papuošė mano kambario langą nuostabiausias sodais ir mintimis aš ten nuklystu... man nešalta, nors žmonės skundžiasi nepakenčiamu oru, bet aš džiaugiuosi , kad šaltis įkalino dangaus skaistumą mano atmintyje... mano akys šiandien tamsesnės nei paprastai... bet jose vis vien atsispindi skaisčiai šalta dangaus žydrynė... šiąnakt aš miegosiu ant sniego ir man bus gera bei ramu miegoti... nes šaltis manyje išnaikins pagiežą ir šleikštulį... jis mirtinai sušaldys manyje slypinčius demonus ir šešėlius... tikiuosi... jie ne, tai aš gulėsiu čia, kol ateis karšta vasara ir visas blogis manyje žus nuo karščio... nesikelsiu nuo šios žemės, kol nejausiu, kad galiu pakilti nuo žemės švaria, apvalyta siela... noriu nusiplauti visą purvą nuo savęs... noriu tapti geresnė... noriu pavasarinio atlydžio ar rudens lietaus, nes jis nuplaus viską nuo manęs... gal tada aš tapsiu bent kiek panašesnė į normalų šios planetos žmogų...

...ar padėsi man?..