... šiandien pajaučiau labai keistą jausmą... tarsi kažkas plazdėtų mano krūtinėje... girdžiu keistą ritmą: tuk - tuk tuk... tuk – tuk tuk... labai keista... maniau, kad jau patyriau viską savo gyvenime... bet pasirodo ne... šis keistas jausmas mano krūtinėj trikdo mane, mano įprastinį gyvenimą... net kvėpuoti pasidarė daug sunkiau... noriu pasiimti peilį ir išsirėžti tą kažką pulsuojantį manyje...
...O, DIEVAI, padėkite man... kai jus mane perkėlėt į šį pasaulį... į šį kūną sakėt, kad man neskaudės, kad galėsiu kuo ramiausiai gyventi čia ir nesilaikyti jokių žmogiškų taisyklių... bet buvau suvaržyta šito žmogiško kūno... buvau pavadinta kale, nes sutrypiau žmogiškąją moralę... bet man ant to buvo nusispjauti... aš sugniuždžiau ne vieną ir ne du žmones... ir nepajaučiau jokio gailesčio ar sąžinės graužaties... aš kalta, kad mirė žmogus... bet ir tai man nesukėlė jokio pojūčio... vynas man kaip vanduo... cigaretės dūmas – tik lengvas rūkelis aplink mane... atsitiktinis seksas – tai tik lengvas pakvailiojimas prieš miegą... man nusispjauti ant pasaulio ir visų žmonių... neturiu nė vieno draugo... nieko negaliu pavadinti savo šeima... esu velnioniškai viena... ir žinot ką: man gerai...
...bet kas šį kartą pasidarė?.. aš eilinį kartą žaidžiau su žmonių gyvenimais ir... tas nelemtas jausmas... jis neleidžia man užmigti... aš jaučiu, kad kažkas manyje kinta... jaučiu gailestį... skausmą... bet ne fizinį... man skauda mano deimantinę širdį... kas ją atgaivino?.. ji niekada nepulsavo ir neplakė... jos niekada neskaudėjo taip, lyg joje būtų apsigyvenęs milžiniškas vikšras, kuris graužtu mane iš vidaus... aš jaučiu skausmą, baimę ir... kaltę...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą