Pavargau... šešėliai plaukia sienomis... rūgštis erzina rankas... skauda tai, ko nebėra... Solpaein: gal palengvės?.. susmegti į pūkus... ilsėtis?.. vis vien rytoj tik dar labiau pavargsiu... kur pabaiga?.. Ar ten kur pamečiau pradžią? Svetimi veidai spokso į mane. Truputį šiurpu. Šalta. Pavargau?.. Turbūt... užsimerkti ir nuskęsti šiurpioj tamsioj - tai vadinasi miegu. O ryte ir vėl rėks beprotis laikrodis... ir teks keltis... baltai juoda... šypsena... pirmyn... rutina valdo...
O gal caro iš tikrųjų nebuvo?..
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą