Prakąstas obuolys voliojasi ant stalo. Katinas uodžia ora. Kambarys atrodo lyg jame būtų sprogusi milžiniška drabužių bomba. Noriu alaus arba vyno... Noriu išeiti kur nors pablūdyti ir su kuo nors pabendrauti. Sirgti užknisa. Dirbti sergant dar labiau užknisa. Žinoti, kad liko vos mėnuo - nervina. Todėl sirgdama ir nebedirbu. Dėjau. Rytoj - reikalų tvarkymo diena. Pasiilgau... labai pasiilgau... ech, bent už autobuso bilietėlį tik pusę kainos reikės mokėti... Kažkaip staiga, užsimaniau troškinio su šparaginėmis pupelėm, virto senoviniame špižiniame puode... niam... Ant stalo stovintis bonzas man nepatinka: per daug jis apgraužtas. Jei nebūtų vėjo, užsidėčiau skrybėlatę. Noriu pasivaikščioti. Gal eiti? Nežinau. Nervina, kad neturiu ką apsirengti. tiksliau turiu, bet nieko nėra, ką norėčiau apsirengti. Tas per puošnu, tas per paprasta, tas per gašliai atrodo, tas, per daug uždaras... į baltus marškinius nebegaliu žiūrėti... į klasikinio tipo sijonėlius irgi... Globalinė mano pasaulio problema. Tik šita antroje vietoje. Pirmoje stypso VDU klausimas, kurį spręsiu rytoj. Kažkokios labai jau susipynusios mano mintys galvoj... Ayj... einu tvarkytis...
Gal vis dėlto eiti pasivaikščioti?...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą