Prasideda viskas iš naujo. Susiraitau ant kėdės kraštelio ir pasimeldžiu vėjui, kuris mane atpūtė kartu su jau seniai ištirpusiomis snaigėm. Vakare susmilkinsiu dar vieną cigaretę tarp sugrubusių nuo gyvenimo pirštų ir nusišypsosiu šalia sėdinčiai draugei. Gyvenimas bėga ir net neklausia ar aš to noriu. O aš ir noriu, kad jis bėktų tolyn vingiuojančiu takeliu, o aš tarytum brodyaga keliauju toliau, pasiremdama į šalia esnačius žmones. Aš nesu viena... ir nebebūsiu... ačiū jums, kad esate, mano brangieji...
Va, taip prasideda dar vieni gyvenimo metai...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą