O oras kvepia besiskleidžiančiais slyvų žiedais ir vėju... o vakarais ant palangės virpa žvakių liepsnelės... ir kasdien aš vis geriau žinau širdies plakime įrašytas tiesas bei melus... kartais aš verkiu atsisėdus ant slenksčio, bet tada Jis ateina ir mano ašaras nudžiovina Jo šypsena... Nesakysiu, kad aš esu laiminga, nei kad esu įsimylėjusi, nei kad mano gyvenimas nusidažė kur kas šviesesnėmis spalvomis, kai aš pradėjau girdėti šalia savo širdies plakančią dar vieną širdį. To nereikia sakyti, nes ir taip viskas aišku.
O ką aš galiu jums papasakoti? Tiesiog išeikite į lauką ir pakelkite akis į svajonėm ištapetuotą dangų ir viską patys sužinosite...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą