Aš visai nebijau varlės (Velnio duobė).

Po pirmos gyvenime nakties praleistos miegmaišyje ant žemės, nepasidažiusi, įsitikinusi, kad nemėgstu kibinų, kuriuos irgi pirmą kartą ragavau, nušviesta gintarinių saulučių, pirmą kartą klajojusi pačioje Trakų pilyje, o ne tik aplink ją, aš dar kartą įsitikinau, kad visiška absoliučiai nebijau varlių...




Pastaruoju metu labai daug pirmų kartų mano gyvenime būna... :)