Laikas apsiriboja iki minimalistinio nieko. Grindys šaukiasi pagalbos, o aš tik stoviu ir skęstu muzikoj. Marianne Faithfull Aš Tau atiduodu visas savo svajones. Neškis. Neškis ir mano sielą. Bet tik kitą dieną... prašau... O durklas praneria pro mane, nes Tu per arti manęs stovėjai. O dievai... nebegaliu suvaldyti nebe suvaldomo jausmo manyje. Trenkiuosi tarytum drugelis į perkreiptą lango stiklą ir dabar Tu glostai mano likučius. Ar girdi mano širdį? GIRDI? Ji juk plaka Tau... Ir gyvenimas bėgs, kol laiko nebeliks. Ir liks tik Marianne Faithfull balsas, kuris mane šiandien bloškė ant žalsvai melsvos pagalvės ir prispaudė savo žodžiais...
Ar Tu manim tiki?
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą