Taškiukai nenori sėdėti ant mano kojų.

Vienaakis ungėliukas stovi, žiūri į mane ir savo be burne galvute tik linksi linksi, o aš taip ir neturiu ką jam atsakyti. Paglostau jo galvutę ir nueinu žaibų išvagota gatve. Juokų darbas, pasakysit, bet gerti arbatą iš vaivorykštės ne taip jau ir paprasta. O dabar einam pasikeisti ratukų, nes šitie nemoka suktis aplink savo ašį, nors ir turėtų.