Viskas prasidėjo nuo to, kad buvo karštą ir mes kaip koki katinai voliojomės ant pievutės tarp kapinių ir keliuko, kur laukėme savo bendrakeleivių. Veikėme nieką. Na, dar valgėme. Jau tada aišku buvo, kad bus neliūdna.
Sulaukę draugų patraukėme link vietos, kur vyko Baltic Prog Fest'sa. Daug žmonių. Labai daug žmonių. Daug muzikos. Va, tik regio galėjo nebūti, kuris truputį daug erzino ir neleido užmigti.
Kitą dieną mes mėgavomės saule bei vandeniu. Vaikinai žaidė futbolą, merginos tingiai voliojosi ant pievutės ir saugojo (laistė ant pievutės: netyčia gi) vaikinų alų.
Vakarėjant aš atradau nuostabų gėrimą Tarkūną. Jo absentiška žaluma mane pakerėjo, todėl aš beveik su niekuo juo nesidalindama ramiai gėriau jį ir stengiausi nuraminti savo nusvilusią saulėje odą, pasislėpusi miegmaišyje.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą