Ten mes radome labai mielą rūpūžiuką, kuris, kitaip nei jo giminaitės varlės, nesistengia staigiai ištrūkti iš rankos, o ramiai sėdi ir žvelgia į pasaulį savo didelėmis akimis.
Na, o po susipažinimo su gražiuoju rūpūžiuku, mes gėrėme kefyrą, mėgavomės gaiviu vandenėliu ir buvimu dviese... o pabaigai aš susiradau geltoną pievą ir negalėjau nesusilaikyti bei po ją nepasivolioti...
Va, tokia mat buvo mūsų kelionė į Šveicariją. Tikiuosi mes ją dar pakartosime. :)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą