Rumšiškės.

Rumšiškės. Etnografinės Lietuvos muziejus. Po apsilankymo jame, galime padaryti išvadas, kad žmonės buvo labai žemi, nes jų lovos buvo neįtikėtinai mažos (į kai kurias vos aš tilpčiau, nors aš jau ir taip esu nedidelė), o durų staktos dar žemesnės. Na, dar tai, kad būti sakininku nėra labai pelningas užsiėmimas: labai jau kuklaus jo būsto buvę. O šiaip buvo šilčiau ir smagiau, nei mes tikėjomės.

Nors šiaip daugiausiai laiko aš praleidau besisupdama ant visame muziejuje iškabinėtų supynių: turiu keistą priklausomybę suptis...


O ir šiaip buvo į ką akis paganyti.