be pavadinimo.

Arba...arba. Kitaip nebūna. Rūkyti noriu. Ir man rodos truputį karščiuoju. Net multikai nebe padeda. O gal tiesiog dar vieną drugelį nunerti ir tikėtis, kad rytoj bus šviesiau? Bespalvė vaivorykštė apjuosia mano kaklą. Truputį smaugia. Klausau tai, ką klausė kiti žmonės. Kažkodėl tai limpa prie manęs. Balsas užstrigo manyje. Neišdainuoju nė garso. Amžinybė? O kodėl gi ne? Tyloje? Jokiais būdais. Norėčiau pašokti ant nuosavų blakstienų. O gal Tavų? Nežinau. Plojausi į stiklą lyg būčiau pervargusi nuo skridimo širšė. Zzzz....zak....au? Aitė? Negali būti. Dar kartą sužagsiu ir bėgu tolyn tolyn, kur ošia gluosnių giraitė... Aš nesu japonė, bet akys mano tamsios. Ir visos mano strazdanos yra tik Tau...